Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujoje 2023 m. kovo 30 d. priimtoje nutartyje administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad į aplinką patekę teršalai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti žalos aplinkai fakto. Žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant neigiamą jos elementų ir (ar) funkcijų pokytį.
Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog taršos incidentą sukėlusios bendrovės paviršinėmis nuotekomis į Kuršių marias pateko kenksmingos (toksiškos) medžiagos, žalos padarymo faktas nebuvo nustatytas. Jo nepatvirtino laboratoriniai tyrimai ir valstybinio aplinkos monitoringo metu atliktų tyrimų rezultatai. Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. spalio 11 d. atliktame neigiamo poveikio aplinkai dėl Bendrovės veiklos, kai nevalytos gamybinės atliekos pateko į Kuršių marias, reikšmingumo įvertinime konstatuota, jog, atsižvelgiant į taršos nevalytomis gamybinėmis nuotekomis laikotarpį ir nevalytų gamybinių nuotekų kiekį, išleistą iš lokalaus taršos šaltinio, tarša gamybinėmis nuotekomis valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei (potencialui).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį; arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010, 3K-3-433/2008).
Taigi žalos gamtai fakto nustatymui reikalingos specialių žinių reikalaujančios aplinkosauginės ekspertizės ar specialistų išvados, neginčijamai patvirtinančios neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį, ar jų funkcijų, savybių pablogėjimą. Jei toks pablogėjimas nėra nustatytas, nėra pagrindo teigti, kad aplinkai taršos incidentu (net jei į ją patenka kenksmingi teršalai) buvo padaryta žala, o juo labiau – didelė žala. Todėl Aplinkos apsaugos departamento reiškiami civiliniai ieškiniai dėl žalos gamtai atlyginimo, kai žalos gamtai faktas yra kildinamas iš į gamtinę aplinką išleistų teršalų savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žala gamtai yra padaryta.
Nors kasacinis teismas nutartyje neanalizavo aspekto dėl žalos dydžio apskaičiavimo, tačiau naujai formuojamos teismų praktika kelia abejones dėl galimybės remtis žalos gamtai fakto prezumpcija ir naudoti žalos dydžio skaičiavimą, kurį taiko Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (Metodika). Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Metodika, tariamai padarytą žalą gamtinei aplinkai automatiškai apskaičiuoja tik pagal teršalų išleidimo į aplinką faktą ir teršalų kiekį, nesiejant to su aplinkos elementų ar funkcijų neigiamų materialių pokyčių nustatymu.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023.
