Tikriausiai ne vienam teko skaityti paskutines medijų kanaluose pasirodžiusias naujienas apie Kaune dingusią jauną moterį, kuri nakties metu išėjo su keturių dienų kūdikiu ant rankų ir negrįžo. Paskutiniais duomenimis, moters ir kūdikio kūnas buvo rastas Nemune.
Didelio visuomenės susidomėjimo susilaukusi situacija lemia poreikį į nusikaltimą, kurio metu motina nužudo savo naujagimį galimai dėl gimdymo nulemtos būsenos pažiūrėti plačiau.
Teisė į gyvybę laikoma prigimtine ir absoliučia žmogaus teise, kas reiškia, jog nei valstybė, nei atskiras individas negali šios besąlyginės teisės pažeisti ar kvestionuoti. Teisė į gyvybę įtvirtinta fundamentalią teisinę reikšmę turinčiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (21 straipsnis) ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (2 straipsnis).
Kaip ir bet kurios kitos formos nužydymas, naujagimio nužydymas yra baudžiamojo įstatymo uždrausta nusikalstama veika. Svarbu pastebėti, jog įstatymų leidėjas pagal pavojingumo laipsnį diferencijuoja veikas, kuomet motina nužudo savo kūdikį dėl gimdymo nulemtos būsenos ir tas veikas, kuomet kūdikis nužudomas visiškai sveikos, psichikos sveikatos sutrikimų neturinčios ir pakaltinamos motinos. Šios formos naujagimio nužudymas laikomas pačiu pavojingiausiu, ir, savaime suprantama, baudžiamas griežčiausiai.
Atsakomybė už kūdikio nužudymą, kai šios nusikalstamos veikos padarymą lėmė gimdymo nulemta busena, yra įtvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 131 straipsnyje, nurodant, kad motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje vietoje įstatymų leidėjas yra numatęs ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaip atlernatyvą teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali parinkti ir kitą bausmės rūšį – areštą, kuris pagal BK gali būti skiriamas iki 90 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Tais atvejais, kai vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra nustatoma, kad savo naujagimį motina nužudė visiškai sveikos psichinės būsenos, atsakomybė tokiai motinai yra taikoma pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nusikaltimo atveju, kuomet motina nužudo savo naujagimį neįtakota gimdymo būsenos, yra baudžiama kur kas griežtesne bausme – laisvės atėmimu 8 iki 20 metų arba, vėlgi, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pažymėtina, jog gimdymo nulemta būsena, turi akivaizdžią įtaką motinos baudžiamajai atsakomybei ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, tačiau iki kitų užsienio valstybių teisinėse sistemose.
Taigi, kas yra toji gimdymo nulemta būsena?
Gimdymas yra ypatingas psichofiziologinis procesas, lydimas intensyvių skausmų, todėl pogimdyminiu laikotarpiu moters patiriamas fizinis ir psichinis išsekimas gali ją privesti prie intensyvių nuotaikos sutrikimų ar net psichikos sutrikimų. Kadangi bylas teismuose nagrinėja teisėjai profesionalai, kurie psichikos sveikatos srityje neturi specialių žinių, moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas, ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė, psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.
Medicininėje literatūroje yra nurodoma, jog gimdymo nulemta būsena skirstoma į tris pagrindines grupes:
Pogimdyminis liūdesys – tai labiausiai paplitusi iš emocinių sutrikimų būsena, jis nustatomas apie 50-80 procentų pagimdžiusių moterų. Emocinio nestabilumo požymiai paprastai atsiranda 2-3 dieną po gimdymo, o labiausi išryškėja 5-7 dienomis, kai moteriai pareiškia kintanti nuotaika: tai didelis džiaugsmas, tai verksmingumas, nerimas, miego sutrikimai, apetito sumažėjimas, dirglumas, apatija ir pan. Pogimdyminis liūdesys savaime nebus pripažįstamas gimdymo nulemta būsena baudžiamuoju teisiniu aspektu, tačiau prasidėjus liūdesio epizodams ir nesant tinkamos pagalbos, tokia moters savijauta gali peraugti į sunkesnės formos psichoemocinius sutrikimus – pogimdyminę depresiją ar psichozę.
Pogimdyminė depresija – tai sutrikimas, kuris prasideda po gimdymo, dažniausiai ne vėliau kaip ketvirtąją savaitę, bet kai kuriais atvejais ir veliau, net pirmasiaisi metais po gimdymo. Tokia depresija atsiranda dėl moters organizmo psichologinio ir biologinio pažeidžiamumo, susijusio su gimdymu. Šiam sutrikimui būdingi dėmesio sutelkimo pokyčiai, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas, kad nėra gera motina, pesimistinės nuotaikos, miego sutrikimai, apetito stoka ir pan. Pavojingiausiai depresija pasireiškia mintimis apie savižudybę ar savo naujagimio nužudymą. Šioje vietoje pastebėtina, kad didesnę riziką patirti pogimdyvinę depresiją turi tos moterys, kurios anksčiau sirgo depresija.
Pogimdyminė psichozė – tai sunkus gimdyvės nuotaikos sutrikimas, kuris dažniausiai prasideda pirmomis dienomis po gimdymo, formuojantis būklei, panašiai į hipomaniją (. Pagrindiniai pogimdyminės psichozės simptomai yra moters susijaudinimas, forsuota kalba, haliucinacijos, kliedesiai, nemiga, noras nužudyti savo naujagimį ir taip apsaugoti jį nuo kančių ateityje.
Gimdymo nulemta būsena moterį ištinka ne vien dėl sudėtingo gimdymo proceso, ji gali pradėti formuotis dar nėštumo metu ir ją gali įtakoti daugelis faktorių: neplanuotas nėštumas, neigiama socialinė aplinka, kaltinamosios sunki materialinė padėtis, taip pat jos individualūs ypatumai, pavyzdžiui, žemesnis intelektas, asmenybės sutrikimai ir pan. Todėl šis itin jautrus nusikaltimas, deja, jautrus tiek gyvybę praradusio kūdikio atžvilgiu, tiek pačios sutrikusios ir pažeidžiamos motinos atžvilgiu, turi būti kvalifikuojamas ir vertinamas itin atidžiai.
Vis dėlto, reiktų pripažinti, jog gimdyvėms neskiriamas reikiamas dėmesys, psichologo konstultacija bei ištyrimas dėl pogimdyminės depresijos ir (ar) kitų būsenų – moterys pagimdo ir su naujagimiu yra paleidžiamos iš ligoninės neįvertinus galimai svarbių aplinkybių, kurios gali sukelti tragišką nelaimę. Siekiant, jog apie šios rūšies nusikaltimus tektų kalbėti kuo rečiau, taip pat didelę prevencinę reikšmę gali turėti besilaukiančios ar ką tik pagimdžiusios moters artimųjų savalaikis įsikišimas. Kuo ankščiau pastebima moters pasikeitusi emocinė būsena ir ji yra nukreipiama atitinkamos pagalbos, tuo daugiau galimybių išvengti sunkesnių psichikos sveikatos sutrikimų, ar jų įtakoje padarytų nusikaltimų ateityje.
Šaltiniai:
1. R. Aliukonienė, A. Navickas, A. Bareikytė, Naujagimio nužudymo teisiniai ir medicininiai aspektai, Sveikatos mokslai, 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 65-69.
2. https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/kaune-nuo-tilto-su-naujagime-nusokus-27-eriu-mamai-ispeja-kitus-nuo-to-neapsaugota-ne-viena-n1188703?recombee_recomm_id=9fa39901ec36ead1e49934587b15fcaf
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-449/2016.
