LAT nurodo, kad pirmiausia, suteikiant galimybę susijusiems asmenims bankrutuoti vienoje byloje, siekiama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, nes taip išvengiama kelių skirtingų bankroto bylų iškėlimo. Bendrai bankuruojantys asmenys turi būti susiję bendru turtu ir bendromis prievolėmis. Susiję asmenys galėtų būti, pavyzdžiui, sutuoktiniai, kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kartu ūkininkaujantys šeimos nariai – tėvas su sūnumi, ir pan. Tuo atveju, kai teismo vertinimu, kelių kartu bankrutuoti siekiančių asmenų, kad ir susijusių bendru turtu ir prievolėmis, vienos bankroto bylos iškėlimas netikslingas, o bankrotas nebūtų lengviau administruojamas, teismas turi teisę savo iniciatyva išskirti kelių pareiškėjų reikalavimus į atskiras bylas, kai pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyriumi.
Ši teisė neįpareigoja sutuoktinių, buvusių sutuoktinių ar kitų fizinių asmenų, kuriuos sieja bendras turtas ir prievolės, būtinai siekti bankrutuoti pagal vieną civilinę bylą ir rengti bendrą mokumo atkūrimo planą. Šie asmenys ir toliau turės teisę kreiptis į teismą su bendru pareiškimu iškelti bankroto bylą arba kiekvienas savarankiškai, o teismai kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę bendro turto ir prievolių dalį lyginant su asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu ir asmeninių prievolių gausa bei kitas reikšmingas aplinkybes, turės teisę pagal įstatymų spręsti dėl tokių civilinių bylų sujungimo ar išskyrimo. Kai kelių fizinių asmenų bankroto byla bus nagrinėjama kaip viena civilinė byla, šie bankrutuojantys asmenys turės teisę rengti bendrą mokumo atkūrimo planą. Ši teisė nepaneigia galimybės rengti atskirus mokumo atkūrimo planus. Taigi, įstatymas suteikia tik teisę, bet ne pareigą susijusiems asmenims iškelti bendrą bankroto bylą, todėl net ir patiems pareiškėjams to pageidaujant, bankroto byla gali būti keliama atskirai.
Taip pat LAT šioje savo nutartyje plačiau pasisakė ir dėl vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui – pareigos būti sąžiningu, pažeidimo.
Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui.
LAT pažymėjo, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai.
Nesąžiningų veiksmų pavyzdžiais galėtų būti turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą savo vardu, turto perleidimas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas. Taigi, sąžiningumas kiekvienu atveju yra vertinamas individualiai, vertinant asmens veismus ar pasyvų elgesį, nesiekiant vykdyti skolinių įsipareigojimų prieš savo kreditorius.
Vieną ryškesnių nesąžiningo elgesio pavyzdžių galime sutikti kitoje LAT nagrinėtų bylų, kurioje buvo nustatyta, kad asmeniui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namą su žemės sklypu, tačiau, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, jis savo nuosavybės teisių į namą ir sklypą viešajame registe neįregistravo, šio turto pareiškime dėl bankroto bylos iškelimo nenurodė, sudarė povedybinę sutartį dėl turto, tačiau šių aplinkybių pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nenurodė, taip pat nenurodė jam priklausančio automobilio, kuris buvo išregistruotas dėl neatliktos techninės apžiūros ir nesudarius draudimo sutarties. Be kita ko, byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime dėl bankroto nenurodė duomenų arba nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, savo vardu registruotą prekybos įmonę, išmoką, gaunamą iš Sodros, bei pareiškime dėl bankroto nurodė neteisingą pagrindinės kreditorės adresą, t. y. nurodė adresą, kuriuo kreditorė iš teismo negalėjo gauti ir negavo pranešimų apie pareiškėjo ketinimą bankrutuoti, nors pareiškėjas tinkamą šios kreditorės adresą žinojo.
Buvo pripažinta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas aiškiai siekia nuslėpti tam tikrą turtą nuo kreditorių, taip pat nuslepiant gaunamas pajamas, akivaizdžiai siekia sumažinti savo turtą, iš kurio bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl nustačius amens siekį sumažinti kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą bankroto procese, toks asmuo pripažįstamas nesąžiningu ir jo atžvilgiu bankroto byla neiškeliama. Tokiu atveju, asmuo netenka galimybės pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūros „privilegijomis“, kurios suteikia galimybę asmeniui atkurti savo mokumą, dalinai atsiskaitant su savo kreditoriais bei nepadengtas likusias skolas nurašyti.
Šaltiniai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020.
