NEXUS sėkmingai atstovavo klientą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžiant dėl teisės normų, reglamentuojančių dispozityvumo principą, teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, teisę ex officio (pagal pareigas) pripažinti niekinį sandorį negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo ginčo santykius, pagrįstai nesprendė dėl šalių sandorio pripažinimo apsimestiniu ir padarinių taikymo.
Byloje ieškovas (klientas) prašė paskolos sutartį pripažinti nesudaryta įrodinėdamas, kad iš tikrųjų pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo šiam paskolintą pinigų sumą su palūkanomis. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad pinigai pagal paskolos sutartį jam nebuvo perduoti, atsakovas ieškovui dovanojo po tėvo mirties jam tekusią palikimo dalį, o paskolos sutartimi buvo sutarta dėl atsilyginimo už dovaną, kitaip tariant, tokiu būdu buvo pasidalytas paveldėtas turtas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, kad paskola tiesiogiai nesusijusi su paveldėto turto dalybomis. Teismas nustatė, kad abiejų šalių reikalavimai kildinami iš paskolos teisinių santykių, dovanojimo sutarties panaikinimo nė viena šalis nesiekė.
LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę įrodymų visetą, pagrįstai laikė ieškovą įrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį jam perduoti nebuvo, ir paskolos sutartį pripažino nesudaryta. Kasaciniu skundu atsakovas šios teismų išvados neginčijo, t. y. iš esmės sutiko su tuo, kad pinigų ieškovui jis neperdavė, nors nagrinėjant bylą instancine tvarka tvirtino priešingai, tačiau nesiekė sandorių (tiek paskolos, tiek dovanojimo) nuginčijimo kitais pagrindais, o kasaciniame skunde sau palankaus rezultato siekė remdamasis kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Teismas nurodė, kad nesant šalių pareikštų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų apsimestinumo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šių klausimų nesprendė, priešingu atveju galėtų būti pažeistas dispozityvumo principas.
Kasacinis teismas išaiškino, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo, taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims.
Teismas taip pat nurodė, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas bei pažymėjo, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus, tokiu atveju būtų paneigtas proceso dalyvių elgesio dispozityvumo ir rungimosi principai.
LAT nurodė, kad teismas kai kuriais atvejais gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, tačiau tokie atvejai turi būti nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas vieną iš tokių atvejų nurodė niekinio sandorio negaliojimo fakto nustatymą ir tokio niekinio sandorio teisinių padarinių taikymą teismo iniciatyva. Visgi kasacinis teismas pabrėžė, kad nesant atitinkamų šalies reikalavimų, teismui kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu tik tuo atveju, kai yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis, bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, pvz. prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai. Teismas išaiškino, kad simuliacinių sandorių atveju, aktai/sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, todėl tokių sandorių pripažinimas apsimestiniais priklauso nuo šalių valios.
Šaltinis. LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020
