Lietuvos įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) yra įtvirtinęs ne vieną darbo santykių pasibaigimo pagrindą, iš kurių, kaip labiausiai darbuotojui sukeliantis neigiamus padarinius, paminėtinas DK 58 straipsnyje numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (1 punktas), per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (2 punktas).
Kadangi esame aptarę darbo pareigų pažeidimo pakartotinumo reikšmę darbo santykių pasibaigimo atveju, apžvelgsime materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, aiškinimą ir taikymą.
DK 58 straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai, kuomet atitinkamas darbuotojo padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Visgi, pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, taigi įstatymu darbdaviui yra suteikta diskrecija spręsti, kokiais kitais pažeidimais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Be abejo, tai nereiškia, kad darbdavys gali laisvai savo nuožiūra spręsti dėl darbo santykių pabaigos esant bet kokiam pažeidimui, kadangi jį įstatymų leidėjas įpareigoja prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį, pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo (DK 58 straipsnio 4 dalis), bei sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti įvertinus pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo (DK 58 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad darbdavys, nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Visgi pagal LAT nuosekliai formuojamą teismų praktiką DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas.
DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Vienas iš praktikoje dažnai pasitaikančių darbo sutarties nutraukimo atvejų – darbo santykių pabaiga praradus pasitikėjimą darbuotoju. Pasak LAT, jeigu pažeidimą padaręs darbuotojas yra abejingas dėl savo padarytų veiksmų, nesiskaito su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.
Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad darbuotojui ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020 ir kita nutartyje nurodyta teismo praktika.