Kaip ir kiekvieni Nauji metai mums atneša naują pradžią, taip teisininkų bendruomenėje juos įprasta pasitikti tam tikrais teisės aktų pakeitimais priešakyje. Šiandien advokatų profesinė bendrija NEXUS trumpai apžvelgs esmines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) naujoves.
1. Nuo sausio 1 d. asmenims, siekiantiems atlikti šiuos veiksmus, NEBEREIKĖS kreiptis į teismą, pakaks kreiptis į notarą dėl sekančių klausimų:
– nutraukiant santuoką ar tvirtinant gyvenimą skyriumi bendru sutarimu, kai nėra ginčų ir nepilnamečių vaikų;
– tėvystės pripažinimo atveju, kai tarp šalių nėra ginčo;
– sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas;
– tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu;
– keičiant vedybų sutartį.
Svarbu žinoti, jog sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu 1 metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, notaras turi pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir tokiu atveju iki 6 mėnesių atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. Sutuoktiniai gali raštu atsisakyti siūlymo susitaikyti ir kad būtų atidėtas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimas. Jeigu pasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimas, sutuoktiniai ar vienas iš jų neatvyksta pas notarą, notaras netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Nuo sausio sausio 1 d. apylinkių teismai nagrinėja civilinius ieškinius iki 100 000 Eur sumos. Iki šiol apylinkės teismuose buvo nagrinėjamos bylos, kuriose ieškinio dydis yra ne didesnis kaip 40 000 Eur.
3. Nuo sausio 1 d., siekiant pasinaudoti žyminio mokesčio lengvata, mokant ne visą, o tik 75 % mokėtino žyminio mokesčio, pakaks ne tik pateikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau kartu bus reikalinga išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti TIK elektroninių ryšių priemonėmis (beje, ši nuostata galioja ir administracinėse bylose). Prisijungus prie portalo e.teismas.lt, mokėjimo užduoties skiltyje reikės pažymėti, kad pageidaujama procesinius dokumentus teismui ne tik pateikti, bet ir gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4. Nuo sausio 1 d., teismui priėmus nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus, šios nutarties nebus galima skųsti atskiruoju skundu.
5. Nuo sausio 1 d., bylos nagrinėjimą teisme atidėjus, byla pradedama nagrinėti nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus jos nagrinėjimas buvo atidėta ir tik dalyvaujančių byloje asmenų prašymu byla, kurios nagrinėjimas buvo atidėtas, gali būti nagrinėjama iš pradžių.
6. Nuo sausio 1 d. įsigalioja tam tikri pokyčiai, susiję su asmenų informavimu apie teisėjų atrankos kolegijos, kuri sprendžia kasacinio skundo Lietuvos Aukčiausiame Teisme (LAT) priėmimo klausimą, sudėtį. Nutartis dėl tam tikram veiklos laikotarpiui sudarytos atrankos kolegijos turės būti paskelbiama LAT interneto tinklalapyje likus ne mažiau kaip 6 darbo dienoms iki šios kolegijos veiklos pradžios. Nutartis, kuria atrankos kolegijos sudėtis pakeičiama tam tikram veiklos laikotarpiui, paskelbiama LAT interneto tinklalapyje tą pačią dieną, kurią buvo priimta. Apie šią nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių paduoti procesiniai dokumentai nebuvo išnagrinėti iki atrankos kolegijos sudėties pakeitimo. Nutartis, kuria atrankos kolegijos sudėtis pakeista konkrečioje byloje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiama dalyvaujantiems byloje asmenims.
7. Nuo sausio 1 d. įtvirtinamos tam tikros dalyvavimo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu – per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kt., nuostatos. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas ne tik patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, tačiau ir KONFIDENCIALUS byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu/atstovu. Naujoji įstatymo redakcija įtvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų, be to, bylos naginėjimo metu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.
Kilus klausimams, ar norint pasitarti Jums rūpimais klausimais, susisiekite ir mes Jums padėsime!
