Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 35 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
Ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama daug skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar net priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).
Ypatingosios teisenos bylose, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nutraukus bylą, visų pirma turi būti sprendžiama, ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (CPK 443 straipsnis 6 dalis). Nusprendus, kad suinteresuotumas yra skirtingas, bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal ginčo teisenos taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CK 94 straipsnio 1 dalies taisykles, kuriose nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinis teismas sprendė, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi (tiek dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tiek dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo) ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, todėl teismas turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-684/2025.
