Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atsakovę atlyginti už visuomenės reikmėms numatytą paimti iškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pinigais ir atlyginti neturtinę žalą.
Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog dar 2009 metais apskrities viršininko įsakymu buvo priimtas sprendimas dėl ieškovei priklausančio turto (žemės sklypo su statiniais) paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, tačiau iki šiol ši procedūra nėra užbaigta. Ieškovė tvirtino, kad užsitęsus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, buvo suvaržytos ieškovės galimybės naudotis jai priklausančiu turtu, pažeistas ieškovės lūkestis, kad paėmus žemę visuomenės poreikiams, jai bus teisingai atlyginta, todėl patirta ir neturtinė žala.
Atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodė, kad ieškovė, grįsdama prašoma priteisti savo nekilnojamojo turto vertę, nepateikė jokio savo turto vertės vertinimo, aplinkybė, kad ieškovės nekilnojamas turtas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, neapriboja ieškovės veiksmų laisvės: ieškovė turtą galėjo parduoti, remontuoti (atlikti turto pagerinimai būtų kompensuoti), galiausiai ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsakovei kilusios neturtinės žalos.
Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pasisakydamas, jog ieškovės atžvilgiu vykdoma žemės paėmimo procedūra tęsiasi nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai, tačiau šioje situacijoje nėra priimtas apskrities viršininko (šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo) sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams (procedūra nėra tęsiama), todėl nėra konkretaus žemės sklypo įvertinimo ir siūlymo dėl atlyginimo (kompensacijos) pinigais. Šiuo atveju ieškovė neformuluoja reikalavimo įpareigoti savivaldybės instituciją pabaigti nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, o pagal formuluojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Todėl nesant priimto apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, nėra teisinio pagrindi spręsti turto vertės nustatymo klausimo ir priteisti ieškovei atlyginimą už visuomenės reikmėms numatytą paimti ir ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nors ieškiniu ieškovė bandė įrodinėti, kad patyrė neturtinės žalos dėl pernelyg ilgai užsitęsusio nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti proceso, tačiau pasirinko netinkamą atsakovą. Ieškovė neturtinės žalos atsiradimą siejo su atsakovės pareigūnų veikla, atliekant paskirtas funkcijas, tačiau už kilusią žalą dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti ne savivaldybės valdžios institucija, o savivaldybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), t. y. ieškovė žalą prašė priteisti iš savivaldybės administracijos, nors tinkamu atsakovu pagal tokį reikalavimą yra pati savivaldybė. Šioje byloje aplinkybė, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, tačiau papildomai pasisakė, kad savivaldybės administracija turėjo atlikti įstatymuose numatytus veiksmus tam, kad būtų užbaigta ieškovės turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kadangi savivaldybės administracija, žinodama apie planuojamą ieškovės turto paėmimą visuomenės poreikiams, turėjo pareigą veikti aktyviai, domėtis, kodėl savivaldybės taryba neskiria lėšų nei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimui, nei pačiam žemės išpirkimui, nepaveda savivaldybės administracijai atlikti likusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiksmų arba nepriima sprendimo nutraukti pradėtą procedūrą.