Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024 pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį nagrinėti teisme, aiškinimo ir taikymo.
Ne retai praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių teismai atsisako priimti ieškinį. Ši kasacinio teismo nutartis yra itin aktuali kiekvienam, teikiančiam ieškinį, siekiant įsivertinti, kas ieškinio priėmimo stadijoje turi būti vertinama, o kas – ne.
Aptariamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti ieškovės reiškiamą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, konstatavę, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovės teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir nuspręsti, ar ji turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, o į šį klausimą, minėta, teismas galėtų atsakyti priimdamas sprendimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į draudimą atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, be kita ko, motyvuodami tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakymas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei, yra galimas tik įvertinus materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, ir jos analizuotinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip tai padarė teismai nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, nepagrįstai teismų sutapatintas su jos teise į reikalavimo patenkinimą.
Teisėjų kolegija, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismai, atsisakydami priimti nagrinėti teisme ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu, todėl panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis dėl atsisakymo priimti šį ieškinio reikalavimą nagrinėti teisme ir šios ieškinio dalies priėmimo nagrinėti teisme klausimą perdavė Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo.
