Esate įsitikinęs bylos sėkmės perspektyva, tačiau neturite pinigų advokatui samdyti? Galite susitarti su savo atstovu dėl vėlesnio atsiskaitymo, tačiau, ar teismas pripažins tokias išlaidas realiomis, taigi ir atlygintinomis byloje?
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, gali savarankiškai kreiptis į teismą, tiek pats parengti procesinius dokumentus, tiek dalyvauti ir atstovauti save teismo posėdžiuose, visgi reikalavimai procesiniams dokumentams bei proceso išmanymas reikalauja atitinkamo teisinio raštingumo ir lemia bylinėjimosi sėkmę. Aptartu atveju yra pasitelkiama profesionalaus teisininko (advokato, advokato padėjėjo) pagalba sudarant teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį, kuri iš vienos pusės yra pagrįsta kliento ir jo atstovo tarpusavio pasitikėjimu ir suteikia asmeniui ramybės jausmą, kita vertus numato, kad teisinės paslaugos yra atlygintinos.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, matyti, kad įstatymų leidėjas numato turėtų, t. y. jau patirtų išlaidų atlyginimą, be kita ko ir reikalauja, kad šios išlaidos būtų pagrįstos dokumentais ir pateiktos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau, ką daryti, jei pvz., asmuo yra įsitikinęs bylos sėkmės perspektyva, tačiau nežino, kaip savarankiškai bylinėtis, be to neturi lėšų advokato/advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, buvo taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pasak kasacinio teismo, tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, nustatoma, ar buvo atsiskaityta už teisinę pagalbą, ar išlaidos neviršija bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Visgi, neseniai LAT nusprendė, kad aptarta praktika koreguotina, nes pilnai neužtikrina tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią atlyginamos atstovui išlaidos laikomos faktiškai patirtomis, ne tik kai pareiškėjas yra jas apmokėjęs, bet ir tuomet, kai įsipareigoja jas apmokėti pagal teisinius ar sutartinius įsipareigojimus, LAT konstatavo, kad LR CPK 98 straipsnis negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. Bylos šalis, siekdama tokių išlaidų priteisimo teismui kartu su prašymu turi pateikti rašytinį susitarimą su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Itin svarbu pažymėti, kad pagal kasacinį teismą, esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, taigi ir įrodinėti, kad asmuo proceso metu buvo finansiškai (ne)pajėgus iškarto atsisakyti už teisinę pagalbą.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024.
