Naujienos - 2021.05.12
Naujienos - 2021.05.12

Ar vis dar privaloma inicijuoti mediaciją smurto artimoje aplinkoje atveju?

Neilgai trukus po to, kai 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos inicijavimą sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, įstatymų leidėjas šių metų balandžio 22 d. priėmė aptariamo teisės akto pataisas.

Susipažinus su Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu bei šio Įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, matyti, kad dar net neįsigaliojus privalomosios mediacijos šeimos ginčuose normoms, buvo suabejota privalomos mediacijos pozityvumu smurto artimoje aplinkoje atvejais. 2019 m. lapkričio 28 d. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad mediacija galima tuomet, kai abi šalys yra vienodoje galios pozicijoje, kadangi smurto artimoje aplinkoje atveju smurtautojas kontroliuoja auką, jų pozicijos yra nevienodos; auka pati negali sąmoningai įvertinti mediacijos paslaugų poreikio ir poveikio jos emocinei būsenai bei saugumui.

Mediacijos įstatymo pataisomis detaliai įtvirtinta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas atkuriamojo teisingumo situacijoje prioritetu laiko nukentėjusiojo artimoje aplinkoje interesus ir poreikį būti apsaugotam nuo galimos pakartotinės ar netgi papildomos žalos, todėl įstatyminiu lygmeniu ne tik suteikė pastarajam mediacijos iniciatyvos teisę, bet kartu ir įtvirtinto galimybę tokiam asmeniui, savanoriškai kreipusis dėl mediacijos šeimos ginče, gauti mediatoriaus paslaugas, apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų.

Paminėtina ir tai, kad Mediacijos įstatymo pakeitimais vietoje buvusio 15 darbo dienų termino, įtvirtintas trumpesnis 14 kalendorinių dienų terminas kitai ginčo šaliai išreikšti sutikimą dėl mediacijos vykdymo, kuris, išlaikant protingą laiko tarpą kitai šaliai suformuoti savo poziciją dėl dalyvavimo mediacijoje, leis optimizuoti ir pagreitinti mediacijos proceso eigą ginčo sprendime.

Šaltiniai:
Aiškinamasis raštas dėl Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projekto, nuoroda internete:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3432174011cc11eaa1dda5669c1a32a1?jfwid=-15hio1d9h1;
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, nuoroda internete:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2de9d334a37211ebb458f88c56e2040c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5687d1e5-daaf-4305-a3df-81eaddf34d99.