Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimo tvarka yra pakankamai aiški, tačiau visgi lieka neaišku, kaip sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, kuomet civilinė byla nutraukiama patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o jūs byloje dalyvavote trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Aptariamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje, atsižvelgdamas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinio instituto paskirtį – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai, CPK 47 straipsnio kontekste išaiškino, kad atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui.
Pasak teismo, nors taikos sutarties sudarymas nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas grindžiamas abipusių nuolaidų būdu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
Pagal teismą, tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu ir susitarė gera valia, savaime nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai, tokiu atveju vertintinos taikos sutarties nuostatos, dėl kurių šalys iš esmės susitarė. Jei ieškovas Taikos sutartimi įgijo/turi teisę į tam tikros dalies materialinių reikalavimų patenkinimą, o atsakovas privalo vykdyti savo prievoles ieškovui, byloje nenustatyta, kad kuris nors iš jų būtų piktnaudžiavęs procesu ar procesinis elgesys kokiu nors būdu buvęs netinkamas, tokiu atveju, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pagal šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso, pagal kurią sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
Teismo nuomone, atsakovui neatsiskaičius su ieškovu, jis yra priverstas savo pažeistas teises ginti kreipdamasis į teismą, atsakovui su pareikštais reikalavimais nesutikus, juos ginčijus, trečiasis asmuo (be to byloje įtrauktas dalyvauti atsakovo iniciatyva) teikė atsikirtimus dėl šalių nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl atsakovo kaltės inicijuoto proceso, t. y. ieškinio reikalavimo pareiškimą teisme nulėmė būtent atsakovo veiksmai. Kadangi ieškovo elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovui, tiek bylos nagrinėjimo metu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti papildomų turtinių pasekmių, todėl būtent atsakovui tenka trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
Šaltinis. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-58-330/2022 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
