Naujienos - 2024.09.19
Naujienos - 2024.09.19

Ar sumažintas ieškinio reikalavimas yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės?

Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad Civilinio proceso kodekse (CPK) nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

Tačiau CPK įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo bendrųjų įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra nukrypimo nuo taisyklės taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą.

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio reikalavimų sumažinimas ir padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas.

Remiantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies laimėjus ginčą, vertintina, ar ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovės) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą.

Kasacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024 pasisakė, kad net tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Minėtoje byloje kasaciniam teismui konstatavus, kad ieškovė sąžiningai sumažino ieškinio reikalavimus, kad dėl šios aplinkybės atsakovė nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, daryta išvada, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šaltiniai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas; 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012.