Ar nepagrįstai atsisakius dirbti sutartą darbą, darbdavys gali iš jūsų reikalauti nuostolių, jo patirtų dėl jūsų atsisakymo dirbti, jei jis pats nusprendė pasamdyti naujus darbuotojus ir jiems už darbą sumokėti brangiau?
Vienoje naujausių darbo ginčo bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sprendė situaciją, kuomet darbdavys įdarbino darbuotojus – apdailininkus ir plytelių klojėjus, kurie turėjo atlikti grindų plytelių klojimo darbų parduotuvės patalpose Švedijoje.
Darbdavys avansu sumokėjo darbuotojams dalį užmokesčio už būsimą darbą, apmokėjo jų patirtas išlaidas jų kelionei (nupirko kelto bilietus, apmokėjo už degalus), šie asmenys buvo aprūpinti asmeniniais darbo drabužiais bei saugos priemonėmis, jiems gautos darbui Švedijoje reikalingos formos, sumokėta už jų apgyvendinimą. Negana to, darbdavys ne tik išpirko darbuotojams leidimą statyti automobilį reikiamoje vietoje, tačiau netgi už vieną iš darbuotojų sumokėjo baudą dėl ne vietoje pastatyto automobilio!
Nepaisant tokio darbdavio geranoriškumo, paaiškėjo, kad darbuotojai, nuvykę į Švediją persigalvojo ir be jokių pateisinamų priežasčių darbo vietoje nepasirodė, vėliau atsakė darbdaviui, kad dirbti net nesiruošia !?
Susiklosčius tokioms aplinkybėms, darbdavys buvo priverstas priimti greitą sprendimą ir samdyti, be abejo, švediškomis kainomis darbus atliekančią Švedijos plytelių klojimo įmonę. Darbdavys, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į teismą dėl beveik 3,5 tūkst. Eur priteisimo iš darbuotojų, nurodant, kad ši suma yra jo patirti tieisoginiai nuostoliai kaip darbo jėgos skirtumas, tarp to, kurį jis būtų sumokėjęs Lietuvos darbuotojams ir to, kurį dėl darbuotojų kaltės turėjos sumokėti Švedijos įmonei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas darbdavio reikalavimą atmetė, apeliacinės instancijos teismas – tenkino, tačiau LAT galutinai išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą konstatavo, kad pats darbdavys buvo atsakingas už tai, kad darbai būtų atlikti laiku, taip pat už tai, kad darbdavys turėtų pakankamai darbuotojų numatomiems darbams atlikti, numatyti atsarginius variantus.
Teismo nuomone, darbdavys, laikydamas, kad jam trūksta darbuotojų, pats priėmė sprendimą skubiai samdyti brangesnę darbo jėgą bei šios bylos atveju darbdavys neįrodė poreikio skubos tvarka samdyti darbuotojus, kuriems būtų mokamas didesnis atlyginimas.
Todėl net jei darbuotojų neteisėti veiksmai suponavo poreikį darbdaviui ieškoti naujų darbuotojų, tai savaime nereiškia, kad darbuotojui turi tekti atsakomybė už tokį sprendimą, koks buvo priimtas ne jo paties, o darbdavio. Dėl to darbuotojo veiksmai negali būti laikom tiesiogiai lėmę žalą ar reikšmingai prisidėję prie jos atsiradimo. Anot teismo, visi darbdavio atlikti veiksmai yra jo veiklos rizika, kuriai suvaldyti pats darbdavys priėmė būtent tokį organizacinį sprendimą.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023.
