Lietuvos nacionalinėje teisėje miškai yra itin saugotina aplinkos vertybė, dėl to už miškų išteklių naudojimo, jų apsaugos ir kt. reikalavimų pažeidimus yra numatyta baudžiamoji, administracinė ir civilinė atsakomybės, iš kurių trumpai aptarsime paskutiniąją. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Civilinės bylos dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai yra specifinės, kadangi reikalavimui taikyti civilinę atsakomybę pvz. neteisėto miško kirtimo atveju (neturint leidimo), susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Civilinis kodeksas (CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.
Neabejotina, kad dėl aptartos priežasties itin reikšminga teismų praktika žalos aplinkai atlyginimo bylose, kuriose kasacinis teismas nuosekliai formuoja poziciją, kad kai žala padaroma aplinkai, civilinei atsakomybei už tokią žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.
Nors šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės, visgi kasacinio teismo pabrėžta, kad toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, sprendžiant žalos aplinkai padarymo klausimą, būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai, o būtent sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą, kadangi neteisėti veiksmai savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo.
Šaltiniai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016.
