Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtas ginčas dėl medaus gaminio, kuris yra sudarytas iš horizontalių sluoksnių, išdėstytų tokia seka: viršuje – geltonas, per vidurį – žalias, o apačioje – raudonas sluoksnis, kaip autorystės teisių objekto pripažinimo bei pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (ATGTĮ) numatytas autorių teisių gynimo priemones.
Įstatymų leidėjas ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatė, kad autorių teisių objektais laikytini originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Kadangi įstatymo to paties straipsnio 2 dalyje pateikiamas nebaigtinis šių objektų sąrašas, 12 punkte nustatant, kad autorių teisių objektais gali būti ir kiti kūriniai, aktualu susipažinti su teismų pozicija aiškinant aptartas ATGTĮ nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje pateikiami tokie autorių teisių objektus apibūdinantys požymiai, t. y. pirma, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma, antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti.
LAT yra išaiškinęs, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai nevertingi. Kartu teismas yra pažymėjęs, kad autorių teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skirtingos kategorijos objektams keliama originalumo „kartelė“ nėra vienoda, pavyzdžiui, tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų, duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kūrinių apsauga pagal autorių teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu. Pasak teismo, objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga.
Ieškovui siekiant įrodyti, kad trispalvis medaus gaminys laikytinas taikomosios dailės kūriniu (pagal ATGTĮ 2 straipsnio 41 dalį, taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui), kuriam ATGTĮ kontekste taikytinos autorių teisių apsaugos priemonės, apeliacinis teismas konstatavo, kad įprastam vartojimui skirtas maisto produktas negali būti laikomas taikomosios dailės kūriniu, medaus desertas yra maisto gaminys, bet ne meno kūrinys.
Aptariamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne tik LAT formuojama praktika, aiškinant ir taikant autorių teisių objekto teisinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą, kad maisto produkto skonis negali būti laikomas kūriniu, kadangi autorių teisių objektų skirtingumą lemia tai, kad, pavyzdžiui, literatūros, vaizdiniai, kinematografijos ar muzikos kūriniai pasižymi tikslia ir objektyvia išraiška, o maisto produkto identifikavimas iš esmės grindžiamas skonio pojūčiais ir patirtimi, kurie yra subjektyvūs ir kintami, nes priklauso, be kita ko, nuo tokių su atitinkamą produktą ragaujančiu asmeniu susijusių veiksnių, kaip amžius, mitybos prioritetai ir vartojimo įpročiai, taip pat aplinka ir aplinkybės, kurioms esant toks produktas yra ragaujamas.
Nors nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė autorių teise ginti medaus deserto skonio, tačiau sprendžiant dėl vizualinės šio maisto produkto išvaizdos kaip autorių teisių objekto, teismas nurodė, kad ieškovo minimų ir su autoriaus teisių gynimu siejamų gamyboje naudojamų produktų – medaus, šaltalankio uogų, pipirmėtės bei aviečių – kiekis bei santykis produkte, apdorojimo būdas bei tuo sudaromas spalvos intensyvumas gali būti vertinamos tik kaip kintamos savybės. Kadangi medaus deserto sudėtis nėra išreikšta jokiais duomenimis, teismas konstatavo, kad maisto produkto visuma nėra autorių teisių saugomas objektas.
Šaltinis. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-676-407/2021.