Palyginti galiojusią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 3 dalį, pagal kurią aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo, ar toks asmuo nesikreipęs į advokatą neturėjo teisės surašyti apeliacinio skundo (Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu tokį įstatyminį ribojimą pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui) ir galiojančią CPK 347 straipsnio 3 dalį, matyti, kad ir kasacijos procese įstatymu yra įtvirtinta analogiška kreipimosi į teismą ribojimo sąlyga.
Iš aptarto teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad įstatymų leidėjo laikytasi vienodos pozicijos – tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus gali surašyti tik specialus subjektas, t. y. advokatas, ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, visgi, kaip minėta, Konstitucinis Teismas išreiškė priešingą nuomonę, išaiškinęs, kad ribota apeliacija civiliniame procese subjekto aspektu nepagrįstai apsunkina asmens konstitucinės teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimą. Aptariamu atveju aktualu apžvelgti Konstitucinio Teismo poziciją, išdėstytą dar visai neseniai Teismo priimtame 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime, įvertinus, ar įstatyminis ribojimas, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo, ar toks asmuo nesikreipęs į advokatą neturi teisės surašyti kasacinio skundo, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kasaciniam skundui surašyti įstatymu nustatyti specialūs reikalavimai: skundą privaloma pagrįsti tik išsamiais teisiniais argumentais, jis galimas tik esant bent vienam iš trijų įstatymu nustatytų pagrindų, be to, toks skundas teikiamas vieninteliam kasacine tvarka bylas nagrinėjančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris taip pat užtikrina ir vienodos teismų praktikos formavimą.
Teismas tai pat pabrėžė, kad pagal įstatyminį reguliavimą (CPK 346 straipsnis), kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų arba esant poreikiui užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, taigi tokiam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai.
Teismo vertinimu, civilinių bylų nagrinėjimas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išskirtinis teismo procesas, kurio metu siekiant apginti, asmens manymu, pažeistas jo teises ar laisves sprendžiami esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei vienodos teismų praktikos formavimui turintys teisės klausimai.
Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą, kartu pabrėžta, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.
Teismas, įvertinęs bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos konstitucinę prigimtį, kasacinės instancijos išskirtinumą, sietiną su viešuoju interesu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, tai, kad kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, pasinaudodamas diskrecija nustatyti kreipimosi kasaciniu skundu į teismą ribojimo sąlygą subjekto aspektu, Konstitucijos nepažeidė.
Šaltinis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. KT205-A-N16/2021 https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2586/content
