Apeliacinės instancijos teismas neseniai išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar daugiabučio namo administratorius atsako už namo kanalizacijos vamzdyno avariją ir dėl to atsiradusią žalą buto savininkui. Šis sprendimas tapo svarbiu precedentu – teismas pabrėžė, kad administratoriaus atsakomybė nėra absoliuti, kai patys butų savininkai nusprendžia neremontuoti senų vamzdynų.
Bylos esmė – iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio išsiliejęs nuotekų vanduo užliejo butą, padarydamas turtinę žalą. Buto savininkas teigė, kad administratorius tinkamai neprižiūrėjo namo vamzdyno, todėl teisme iš administratoriaus pareikalavo atlyginti nuostolius. Administratorius nesutiko – jis nurodė, kad būtent ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, jo kaltę dėl tų veiksmų, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp administratoriaus veiksmų ir žalos. Administratorius nurodė, kad kanalizacijos stovai yra bendrojo naudojimo objektas, todėl sprendimą dėl jų remonto turi priimti butų savininkų dauguma, o susirinkimo metu, kuomet administratorius pristatė susidariusią situaciją, balsavimu buvo nuspręsta šių vamzdynų kol kas neremontuoti ir atlikti kitus – namo modernizavimo darbus šių vamzdynų nekeičiant.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Teismas nustatė, kad administratorius elgėsi rūpestingai ir atidžiai, laikėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo. Teismai šioje byloje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, kurioje išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023; kt.). Būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus įstatymas įpareigoja spręsti klausimus dėl daugiabučio namo priežiūros bei jo objektų atnaujinimo ir pagerinimo darbų. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, o to paties straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad daugiabučio administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimo dėl daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, taip pat ir dėl kanalizacijos stovo, esančio namo pirmo ir antro aukštų perdangoje, kuris apžiūrint Daugiabučio bendro naudojimo patalpas nesimato, remonto darbų, tokiais atvejais ji veikia esant daugiabučio namo bendrasavininkų pavedimui bei aiškiai išreikštai valiai, kaip organizatorius ir (ar) vykdytojas, organizuojantis (vykdantis) pastato savininkų priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo savininkai, būdami informuoti apie realią šių vamzdynų būklę, patys susirinkimo metu priėmė sprendimą vamzdynų nekeisti, atsakomybė už šiuos padarinius administratoriui kilti negali.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi platesnę reikšmę praktikoje. Ji primena, kad daugiabučio namo priežiūra yra bendra visų savininkų pareiga, o administratorius – tik jų įgaliotas tvarkytojas. Todėl, kai gyventojai patys atsisako remontuoti senus vamzdynus, atsakomybė už pasekmes tenka jiems patiems, o ne administratoriui. Šioje byloje teismai pabrėžė – teisė būti savininku reiškia ne tik teises, bet ir pareigas rūpintis bendru turtu.
Parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1800-981/2025.
