Klientas kreipėsi į NEXUS dėl ilgai besitęsiančio ginčo su projektuotoju: 2021 m. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl patalpų paskirties keitimo ir kapitalinio remonto, sumokėjo didžiąją dalį kainos už projektavimo paslaugas, tačiau projektuotojas ilgą laiką nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir atsisakė grąžinti Klientui pinigus, teigdamas, kad negali parengti projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento (SLD) dėl kliento kaltės – klientas nevaldė žemės sklypo, kuriame planavo statybas, taigi ir nepateikė reikalingų dokumentų. Projektuotojas taip pat teigė, kad jo atsakomybę šalina savivaldybės praktika – savivaldybės institucija išduodavo SLD statytojui net ir nevaldant žemės sklypo, tačiau sutarties vykdymo metu savivaldybė šią praktiką pakeitė.
Priešingai projektuotojo pozicijai, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad projektuotojas, kaip savo srities profesionalas, turi išmanyti teisės aktų reikalavimus, taigi nuo pat sutarties sudarymo momento privalėjo žinoti, kad projektas negalės būti sėkmingai užbaigtas, kadangi statytojui (klientui) nevaldant žemės sklypo, statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, tačiau klientas apie tai nebuvo įspėtas, o darbai buvo tęsiami.
Lietuvos teisės aktai projektuotojui nustato aiškias pareigas:
LR CK 6.659 str. — rangovas privalo nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui. Šios pareigos neįvykdymas reiškia, kad projektuotojas prisiima visą atsakomybę už darbo rezultato trūkumus ir netenka teisės reikalauti užmokesčio už faktiškai atliktus darbus.
LR CK 6.702 str. — projektuotojas privalo:
– atlikti darbus pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus;
– suderinti techninius dokumentus su atitinkamomis institucijomis;
– bendradarbiauti su užsakovu viso projektavimo proceso metu.
LR CK 6.703 str. — projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ir privalo neatlygintinai ištaisyti trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius.
LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. — statytojo teisė įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Šį reikalavimą projektuotojas, kaip profesionalas, privalėjo žinoti ir įvertinti dar prieš sudarant sutartį.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs: projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas.
Apeliacinės instancijos teismas patvirtino projektuotojo atsakomybę ir priteisė klientui nuostolių atlyginimą. Ši byla yra svarbus priminimas — profesionalūs paslaugų teikėjai atsako už savo klaidas, o pareiga informuoti užsakovą apie kliūtis nėra tik geros valios gestas, tai yra teisinė prievolė.
Turite ginčų su rangovu ar projektuotoju? Susisiekite — įvertinsime situaciją ir apginsime Jūsų interesus.
