Turite skolininką, tačiau jis, turėdamas galimybę pagerinti savo turtinę padėtį prisiteisdamas skolas iš jam skolingų asmenų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neinicijuoja teisminio proceso? Turite žinote, kad CK (Civilinis kodeksas) numato galimybę jums tokiu atveju inicijuoti procesą dėl skolos priteisimo jūsų skolininko vardu.

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso.

Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.).

Šaltiniai: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

Būtinoji gintis, tai instrumentas, kurio pagrindu asmuo gali būti netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jo veiksmai nors formaliai ir atitiko nusikalstamos veikos požymius, tačiau tokius savo veiksmus jis atliko gindamas save, kitą asmenį, turtą, visuomenės ar valstybės interesus nuo gresiančio ar jau realiu tapusio pavojingo kito asmens kėsinimosi.

Esminis požymis, leidžiantis taikyti būtinosios ginties institutą – būtinoji gintis turi būti panaudota neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai, pavyzdžiui, tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi, ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Tokia situaciją pakankamai aiškiai iliustruoja pavyzdys, kad nukentėjusysis kitam asmeniui užsimoja duoti ranka, o kaltininkas išsitraukia peilį ir duria nukentėjusiajam. Kadangi toks kaltininko pasirinktas gynybos būdas yra neadekvatus vykstančiam pasikėsinimui, teismai neleidžia remtis būtinosios ginties institutu ir laiko, jog būtinosios ginties ribos yra peržengtos. Tokiu atveju, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal veiksmų padarinius, kokius jo nusikalstami veiksmai sukėlė – žala sveikatai, gyvybei ir t. t.

Vienoje neseniai išnagrinėtų bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, pripažino, kad nuteistoji, nors formaliai ir atlikdama sugyventinio nužudymo veiksmus, būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl baudžiamoji atsakomybė už nužudymą jai negali kilti.

Byloje buvo nustatyta, kad nuteistoji, gamindama virtuvėje maistą, rankoje laikė peilį, kai jos sugyventinis, būdamas neblaivus (nustatytas 3,79 promilės neblaivumas) kartu su ja virtuvėje, sukėlė konfliktą ir elgdamasis agresyviai bei provokuojamai pradėjo fiziškai pavojingai smurtauti, sudavė kumščiu jai keletą smūgių į nugarą, po to, paėmęs ją už plaukų, apsuko veidu į save ir sudavė smūgius į veido sritį (lūpas bei smilkinį). Nuteistoji, gindamasi nuo tokių aktyvių smurtinių veiksmų, rankoje turimu peiliu dūrė sugyventiniui į pilvą, šlaunį ir klubą, dėl ko nuo šių veiksmų sukeltų komplikacijų, jis mirė.

LAT, priešingai, nei žemesnių instancijų teismai, padarė išvadą, kad nuteistosios panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Teismas įvertino, kad nuteistoji, gyvendama kartu su nukentėjusiuoju, dažnai patirdavo jo fizinį smurtą, t. y. jis, būdamas neblaivus, prieš ją smurtaudavo, už tai buvo netgi teistas. Tokia nuteistosios sveikatai ar net gyvybei pavojinga situacija pasikartojo ne pirmą kartą. Įvykio dieną nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi įžūliai, ciniškai, provokuojamai bei agresyviai. Nuteistosios gynyba šiuo atveju atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir ji susidariusioje situacijoje būtinosios ginties ribų neperžengė. Kadangi nuteistoji po įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo bausmę už nužudymą jau atliko Panevėžio kalėjime, LAT sprendė baudžiamąją bylą nutraukti ir nuteistąją nedelsiant paleisti iš Panevėžio kalėjimo.

Apibendrinant pasisakytina, kad nei įstatyme nei teismų praktikoje nerasime vienareikšmio atsakymo, ką laikyti būtinąja gintimi – dėl jos ribų (ne)peržengimo turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant tiek į besikėsinančio, tiek į besiginančiojo elgesį. Teismai, vertindami, ar konkrečioje situacijoje nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, vertina visumą byloje žinomų aplinkybių ir net ir tais atvejais, kai, kėsinimasis tiesiogiai nebuvo nukreiptas į gyvybės atėmimą, tačiau besikėsinančiojo veiksmai buvo sisteminiai ir labai pavojingi, gali laikyti, kad būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos.

Šaltinis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalis numato, sąlygas, kurioms esant visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, t. y. numatyta, jog dividendai negali būti išmokami, jei: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 29 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024 plačiau pasisakė dėl Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovės bankroto byloje prašė patvirtinti finansinį reikalavimą, kilusį iš visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais paskirtų, bet neišmokėtų dividendų. Atsakovės nemokumo administratorius ir kita atsakovės kreditorė su pareiškėjos reikalavimu nesutiko ir įrodinėjo, kad atsakovė turėjo kreditoriams neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję, todėl pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą negalėjo mokėti dividendų ginčo laikotarpiu.

Šioje civilinėje byloje teismai, nustatę, kad, atsakovės akcininkams priimant sprendimą paskirti dividendus, atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditorei, tačiau skola jai buvo visiškai sumokėta per penkias dienas nuo sprendimo priėmimo, t. y. dar iki akcininkams sumokant dalį dividendų, konstatavo, kad kreditorės interesai nebuvo pažeisti, ir nenustatė ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiai teismų išvadai pritarė, papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog dividendų skyrimo ar išmokėjimo metu buvo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, galima pripažinti prezumpcija, jog dividendų skyrimas ir išmokėjimas akcininkams lėmė vėlesnį neatsiskaitymą su kreditoriais. Tačiau ši įstatyme nustatyta prezumpcija suinteresuotų asmenų (dividendus gavusių akcininkų) gali būti nuginčyta.

Nustačius, jog prievolė kreditoriui buvo įvykdyta, pažeidimas pašalintas, ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos normos tikslas apsaugoti kreditoriaus interesus įgyvendintas, neliko pagrindo pripažinti, kad akcininkams dividendai buvo paskirti ir išmokėti neteisėtai. Normos aiškinimas, kad visais atvejais akcininkų sprendimas išmokėti dividendus akcininkams yra neteisėtas, jei akcininkų sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dieną buvo pradelstų įsipareigojimų, nepaisant jų dydžio, prievolės vykdymo termino pažeidimo trukmės, prievolės kreditoriams įvykdymo fakto iki dividendų išmokėjimo akcininkams, būtų formalus ir neatitiktų tikrosios normos prasmės ir paskirties.