„Tai kiek man priteis?“. Amžinas klausimas, kurį yra girdėjęs kiekvienas advokatas dirbantis su neturtinės žalos priteisimu ir į kurį atsakyti tiksliai yra neįmanoma.
Vis dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m.balandžio 16 d. nutartyje pakartotinai nurodė, kad priteisiant neturtinę žalą reikia atsižvelgti į ekonominius pokyčius šalyje – infliaciją ir pragyvenimo lygio augimą.
Tai reiškia, kad teismas, nustatydamas piniginę kompensaciją už žmogaus patirtą skausmą ir išgyvenimus, nebegali remtis tik senais sprendimais ar sumomis, kurios galiojo prieš dešimt ar penkiolika metų. Kainos per tą laiką išaugo, atlyginimai irgi, todėl kompensacijos dydžiai turi būti atitinkamai indeksuojami.
Bylos esmė – 2022 m. įvykusi skaudi avarija Kauno rajone. Vairuotojas nesuvaldė automobilio ir partrenkė šaligatviu dviračiu važiavusią mažametę. Sužalojimai buvo tokie sunkūs, kad mergaitė tapo neįgali: judėti gali tik su vežimėliu, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o medikai pagerėjimo nežada. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidžias sumas: nukentėjusiajai – per 120 tūkst. eurų, mamai – 25 tūkst., tėvui – 17 tūkst. eurų. Tačiau apeliacinis teismas šias sumas smarkiai sumažino, motyvuodamas, kad „paprastai tokiose bylose“ priteisiama kur kas mažiau – 5–40 tūkst. eurų.
Šeima nesutiko: tokie dydžiai atspindi 2009–2020 m. Teismų praktiką, bet ne dabartinę realybę, todėl kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.
Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į svarbią detalę: per pastaruosius trejus metus Lietuvoje kainos šoktelėjo daugiau kaip trečdaliu – net 33,5 proc. 2022 m. infliacija siekė beveik 20 proc., 2023 m. – dar per 9 proc.
„Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Būtent dėl šios priežasties Aukščiausiasis Teismas nusprendė indeksuoti mergaitės žalą pagal infliacijos rodiklius.
Iki šiol Lietuvos teismuose neturtinės žalos sumos dažnai buvo grindžiamos senais precedentais. Teismai nurodydavo, kad „paprastai tokiose bylose priteisiama tiek ir tiek“. Bet „paprastai“ 2010 m. ir „paprastai“ 2024 m. – jau ne tas pats.
Ši nutartis aiškiai sako: kai kainos kyla, turi kilti ir kompensacijos už žmogaus skausmą. Kitaip tariant, teisingumas negali būti „užšaldytas“ praeityje.
Neturtinė žala – ne tik formalus skaičius. Ji turi realiai atspindėti žmogaus patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinius praradimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, turi žiūrėti ne tik į senus precedentus, bet ir į aktualią ekonominę situaciją: infliaciją, atlyginimų augimą, pragyvenimo lygį. Žinoma, kiekviena byla – individuali, todėl sumos negali būti vienodos. Tačiau pats principas, kad kompensacija turi būti teisinga šių dienų realijų kontekste, yra itin svarbus.
Yra itin svarbu, kad nukentėjęs žmogus gautų realią, o ne „popierinę“ kompensaciją. Jeigu ši praktika įsitvirtins, nukentėjusieji galės tikėtis teisingesnio žalos atlyginimo, o teismai – lankstesnio ir labiau į gyvenimo realijas orientuoto sprendimų priėmimo.
