Новости - 2026.11.18
Новости - 2026.11.18

Išvengėte kelio duobės, bet patyrėte avariją. Kas atlygins žalą?

Vairuotojams kelyje tenka susidurti su situacija, kai staiga kelyje atsivėrusi kliūtis priverčia atlikti staigų manevrą, kartais pasibaigiantį eismo įvykiu. Tokiu atveju kelio valdytojas gali bandyti išvengti atsakomybės teigdamas, jog tiesioginė žalos priežastis buvo ne kelio defektas, o paties vairuotojo ar kitų eismo dalyvių veiksmai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vienoje išnagrinėtų bylų apgynė nukentėjusio vairuotojo teises ir suformavo išaiškinimus dėl kelio valdytojo atsakomybės ribų.

Bylos aplinkybės buvo tokios, kad magistraliniame kelyje lūžus viaduko pereinamajai plokštei, pirmojoje eismo juostoje atsivėrė pavojinga duobė, dėl to įvyko keli eismo įvykiai, buvo sugadinta ne mažiau kaip dešimt transporto priemonių. Vieno iš eismo įvykių metu bylos ieškovas, pastebėjęs atsivėrusią duobę ir siekdamas jos išvengti, persirikiavo, tačiau nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į apsauginius atitvarus bei priekyje sustojusią transporto priemonę.

Kelio valdytoja gynėsi teigdama, kad eismo įvykį lėmė paties vairuotojo atliktas nesaugus manevras bei kito vairuotojo veiksmai, o ne kelio defektas. Šioje byloje priežastinis ryšys ir jo grandinė tapo esmine bylos ašimi, nes atsakovė savo gynybą grindė argumentu, jog tiesioginė avarijos priežastis buvo ne pati duobė, o vairuotojų veiksmai – ieškovo nesaugus manevras bei priekyje važiavusio mikroautobuso staigus persirikiavimas. LAT išsamiai išanalizavo šią priežasčių grandinę, pritaikydamas dviejų etapų priežastinio ryšio testą. Pirmajame etape vertinama, ar žala būtų atsiradusi, jei hipotetiškai pašalintume kelio trūkumą. Teismas konstatavo, kad pašalinus duobę iš priežasčių grandinės, nei ieškovas, nei priešais važiavęs mikroautobusas nebūtų buvę priversti atlikti staigių manevrų. Vadinasi, būtent viaduko plokštės lūžis ir atsivėrusi duobė buvo pirminė ir būtinoji visos įvykių sekos priežastis.

Antrame priežastinio ryšio vertinimo etape sprendžiama, ar kilę padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo kelio defekto. Teismas pabrėžė, kad protingas ir apdairus kelio valdytojas gali nesunkiai numatyti, jog magistraliniame kelyje atsiradusi duobė sukels pavojų ne tik tiems, kurie į ją įvažiuos tiesiogiai, bet ir lems avarijas vairuotojams bandant jos išvengti. Svari aplinkybė buvo ta, kad žala kilo praėjus vos 15 minučių nuo viaduko plokštės lūžio, kas įrodo tiesioginį ryšį tarp infrastruktūros griūties ir avarinės situacijos kelyje.

Kitaip tariant, jei kelio valdytojas būtų pašalinęs duobę, staigių manevrų ir susidūrimo apskritai nebūtų buvę. Magistraliniame kelyje, kuriame vyksta intensyvus eismas dideliu greičiu, netikėtai atsivėrusi duobė nelaikoma iš anksto numatoma kliūtimi, o vairuotojo siekis jos išvengti negali būti prilygintas dideliam neatsargumui. Nors ieškovo situaciją komplikavo priešais važiavusio automobilio manevras, teismas nustatė, kad manevras buvo atliktas būtent dėl kelio defekto, todėl priežastinio ryšio grandinė nebuvo nutraukta. Be to, kadangi kelio valdytojui taikoma griežtoji atsakomybė be kaltės, vien kitų eismo dalyvių manevrai neatleidžia valdytojo nuo pareigos atlyginti kilusią žalą.

Teismas nurodė, kad statinių valdytojai, jiems taikant griežtosios atsakomybės taisykles, turi imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukelta žala dėl kelių trūkumų. Tai iš esmės reiškia, kad kelių valdytojai turi užtikrinti eismo dalyvių apsaugą ta apimtimi, kiek jai įtakos gali turėti kelio kokybė ir tinkamumas eismui. Tai apima ne tik apsaugą nuo žalos, kuri patiriama dėl tiesioginės nukentėjusiojo sąveikos su kelio trūkumais (pavyzdžiui, nukentėjusio vairuotojo įvažiavimo į kelyje esančią duobę), bet ir apsaugą nuo žalos, kuriai atsirasti sąlygas sudaro kelio trūkumai, jeigu ši žala vis tiek yra susijusi su eismo dalyvių saugumu.

Taigi, faktiškai LAT paneigė kelio valdytojo argumentus, kad ieškovui padarytos žalos atsiradimo tiesioginė priežastis buvo ne kelio trūkumas, o transporto priemonių valdytojų neatsargūs ar nerūpestingi veiksmai bei patvirtino, kad asmeniui, siekiančiam žalos atlyginimo, nebūtina tiesiogiai įvažiuoti į duobę. Jei avariją išprovokavo kelio infrastruktūros trūkumas ir bandymas jo išvengti, valdytojas privalo atlyginti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius.

Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-943/2026.