Новости - 2024.02.22
Новости - 2024.02.22

Apie galimybę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo

Iškėlus santuokos nutraukimo bylą, ne retas asmuo susiduria su situacija, kuomet dalinant sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, vienas iš sutuoktinių siekia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo, kadangi šalims priklausantis turtas buvo įsigytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Vis dėlto, vien fakto, kad turtas buvo įsigytas už asmenines lėšas nepakanka.

Civilinis kodeksas numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, vienoje kasacinėje byloje, nustačius, kad sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas po santuokos sudarymo panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti ir vertybinių popierių įgijimo metu aiškiai neišreiškė valios juos įgyti asmeninėn nuosavybėn, vertybiniai popieriai buvo pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe (2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Šioje byloje aiškus valios dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn neišreiškimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad sutartyje, kuria remiantis buvo perkamos akcijos, nurodant klientą greta sutuoktinio buvo nurodyta ir sutuoktinė, o specialioje grafoje įgijėjo valiai dėl įsigyjamo turto teisinio režimo išreikšti sutuoktinis nebuvo padaręs jokių žymų ar kitaip pažymėjęs, kad jis fondo vienetus įsigyja būtent asmeninėn nuosavybėn.

Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje sutuoktinė prašė pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, nes už šį butą, vykdydama ankstesnį susitarimą, sumokėjo jos pusseserė, kuriai sutuoktinė už tai buvo perleidusi iš mirusios motinos paveldėto turto dalį (2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Kasacinis teismas šioje byloje ginčo buto nepripažino asmenine sutuoktinės nuosavybe, nes konstatavo, kad jį ieškovė nupirko anksčiau, nei paveldėjo ir pardavė gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius. Šias aplinkybes patvirtinančius oficialiuosius rašytinius įrodymus – notariškai patvirtintas sutartis, teismas laikė prima facie įrodymais, kurie negali būti paneigiami liudytojos, kuri yra ieškovės pusseserė, ir dėl to galbūt suinteresuota, parodymais.