Lietuvos Respublikos civilin\u0117je teis\u0117je daikto sulaikymo teis\u0117 yra viena i\u0161 \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0173 savigynos form\u0173, kuri kartu atlieka ir prievoli\u0173 \u012fvykdymo u\u017etikrinimo funkcij\u0105. \u0160i teis\u0117 pasi\u017eymi daiktinei teisei b\u016bdingais bruo\u017eais \u2013 absoliutumu, ry\u0161iu su daiktu ir sekimu paskui daikt\u0105, tod\u0117l teis\u0117tai atsiradusi ir galiojanti sulaikymo teis\u0117 nei\u0161nyksta vien d\u0117l daikto savininko pasikeitimo.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iame straipsnyje aptariamas daikto sulaikymo teisinis reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos civilin\u012f kodeks\u0105 (toliau \u2013 CK) bei i\u0161samiai analizuojami Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (toliau \u2013 LAT) i\u0161ai\u0161kinimai d\u0117l sulaikymo teis\u0117s sekimo paskui daikt\u0105, ypa\u010d situacijose, kai sulaikytas daiktas perleid\u017eiamas tretiesiems asmenims.<\/p>\n\n\n\n
CK 1.138 straipsnyje \u012ftvirtinta bendroji taisykl\u0117, kad civilines teises \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka ir b\u016bdais gina teismas. Ta\u010diau CK 1.139 straipsnio 1 dalyje nustatyta i\u0161imtis, t. y. ginant savo civilines teises leid\u017eiama panaudoti savigyn\u0105, bet tik \u0161io kodekso numatytais atvejais. Taigi savigyna yra \u012fstatymo leid\u017eiama, ta\u010diau ribotai taikoma savo teis\u0117s gynimo forma. Viena i\u0161 toki\u0173 form\u0173 \u2013 daikto sulaikymo teis\u0117. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teis\u0119 pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas \u012fvykdo prievol\u0119. To paties straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtinta, kad sulaikymo teis\u0117s realizavimo tvark\u0105 nustato \u0161io kodekso ketvirtosios knygos normos. Taigi prievolin\u012f pagrind\u0105 \u012ftvirtina CK 6.69 straipsnis, o sulaikymo teis\u0117s turin\u012f ir \u012fgyvendinim\u0105 reglamentuoja daiktin\u0117s teis\u0117s normos \u2013 CK 4.229\u20134.235 straipsniai.<\/p>\n\n\n\n
CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausan\u010dio daikto teis\u0117tas valdytojas, turintis reikalavimo teis\u0119 \u012f daikto savinink\u0105, gali sulaikyti jo daikt\u0105 tol, kol bus patenkintas reikalavimas. LAT yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad pagal CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus kriterijus sulaikymo teis\u0117 atsiranda ir gali b\u016bti \u012fgyvendinama esant \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173 visumai: (i) kreditorius turi reikalavimo teis\u0119 \u012f skolinink\u0105; (ii) reikalavimo teis\u0117 yra vykdytina; (iii) kreditorius valdo skolininkui priklausant\u012f daikt\u0105; (iv) kreditorius yra teis\u0117tas to daikto valdytojas (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2013 m. lapkri\u010dio 20 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-586\/2013).<\/p>\n\n\n\n
CK 4.20 straipsnyje nustatyta, kad daiktin\u0117 teis\u0117 \u2013 tai absoliuti teis\u0117, pasirei\u0161kianti teis\u0117s tur\u0117tojo galimybe \u012fgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i\u0161 \u0161i\u0173 teisi\u0173. Sulaikymo teis\u0117, nors kyla i\u0161 prievolini\u0173 santyki\u0173, savo turiniu taip pat yra daiktin\u0117 teis\u0117. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2020 m. bir\u017eelio 3 d. priimtoje nutartyje civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-174-695\/2020 ai\u0161kiai pa\u017eym\u0117jo, kad daikto sulaikymui, kaip vienai i\u0161 daiktini\u0173 teisi\u0173, yra b\u016bdingi daiktini\u0173 teisi\u0173 bruo\u017eai: absoliutumas, ry\u0161ys su daiktu, sekimas paskui daikt\u0105. Min\u0117toje nutartyje i\u0161ai\u0161kinta, kad \u0161ios teis\u0117s seka paskui (lydi) daikt\u0105. Tai rei\u0161kia, kad, sekdama paskui daikt\u0105, po savininko pasikeitimo \u0161i teis\u0117, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien d\u0117l savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, i\u0161skyrus atvejus, jeigu d\u0117l konkretaus perleidimo pagrindo \u012fstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teis\u0117 pasibaigia. Tai yra esmin\u0117 doktrinin\u0117 ir praktin\u0117 i\u0161vada: teis\u0117tai atsiradusi sulaikymo teis\u0117 yra susieta su daiktu, o ne su konkre\u010diu savininku.<\/p>\n\n\n\n
CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo b\u016bdu naujasis savininkas \u012fgyja \u012f perduot\u0105 daikt\u0105 (turt\u0105) tiek teisi\u0173 ir pareig\u0173, kiek j\u0173 tur\u0117jo buv\u0119s daikto (turto) savininkas, jeigu \u012fstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas jau min\u0117toje 2020 m. bir\u017eelio 3 d. nutartyje, priimtoje civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-174-695\/2020, konstatavo, kad tai rei\u0161kia, jog jeigu perleid\u017eiamas daiktas yra apsunkintas sulaikymo teise, tai ji kaip daikto suvar\u017eymas pereina naujajam savininkui, o atitinkamai daikto sulaikymo teise prie\u0161 skolinink\u0105 besinaudojantis teis\u0117tas valdytojas \u0161ia teise gali naudotis prie\u0161 nauj\u0105j\u012f daikto savinink\u0105, kuris po daikto perleidimo yra daikto sulaikymo teis\u0117s suvar\u017eymo per\u0117m\u0117jas. Teismas nutartyje nurod\u0117, kad naujasis daikto savininkas neturi teis\u0117s apsiginti nuo daikto sulaikymo tuo, kad yra daikto savininkas ir neturi skolini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daikt\u0105 asmeniui. Tai rei\u0161kia, kad naujasis savininkas negali remtis argumentu, jog jis pats n\u0117ra skolingas kreditoriui. Jeigu sulaikymo teis\u0117 atsirado ir buvo \u012fgyvendinta teis\u0117tai tuo metu, kai daiktas priklaus\u0117 skolininkui, \u0161i teis\u0117 i\u0161lieka ir pasikeitus savininkui. LAT apibendrino, kad d\u0117l sekimo po\u017eymio, kaip min\u0117ta, daikto savininko pasikeitimas savaime nepanaikina \u0161ios daiktin\u0117s teis\u0117s, jeigu n\u0117ra \u012fstatyme nustatyto daikto sulaikymo teis\u0117s pasibaigimo pagrindo.<\/p>\n\n\n\n
CK 4.235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, pateik\u0119s adekvat\u0173 savo prievol\u0117s \u012fvykdymo u\u017etikrinim\u0105, turi teis\u0119 reikalauti, kad daiktas b\u016bt\u0173 perduotas jam. CK 4.235 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daikto sulaikymo teis\u0117 baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teis\u0119, i\u0161skyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas i\u0161nuomojamas arba \u012fkei\u010diamas kitiems asmenims. LAT 2020 m. bir\u017eelio 3 d. nutartyje civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-174-695\/2020 pabr\u0117\u017e\u0117, kad savininko pasikeitimas savaime n\u0117ra sulaikymo teis\u0117s pasibaigimo pagrindas, jeigu: (i) valdytojas neprarado daikto valdymo teis\u0117s; (ii) nepateiktas adekvatus prievol\u0117s \u012fvykdymo u\u017etikrinimas; (iii) n\u0117ra kit\u0173 \u012fstatyme nustatyt\u0173 pasibaigimo pagrind\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Apibendrinant CK nuostatas ir LAT praktik\u0105, ypa\u010d LAT 2020 m. bir\u017eelio 3 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-174-695\/2020, darytinos \u0161ios i\u0161vados: (i) daikto sulaikymo teis\u0117 yra \u012fstatyme \u012ftvirtinta savigynos forma ir kartu daiktin\u0117 teis\u0117; (ii) ji atsiranda esant CK 4.229 straipsnyje nustatyt\u0173 s\u0105lyg\u0173 visumai; (iii) kaip daiktin\u0117 teis\u0117, ji pasi\u017eymi sekimo paskui daikt\u0105 savybe; (iv) teis\u0117tai atsiradusi ir galiojanti sulaikymo teis\u0117 nei\u0161nyksta vien d\u0117l to, kad skolininkas perleid\u017eia sulaikyt\u0105 daikt\u0105 tretiesiems asmenims; (v) kreditorius turi teis\u0119 naudotis sulaikymo teise ir prie\u0161 nauj\u0105j\u012f daikto savinink\u0105 tol, kol skolininkas tinkamai \u012fvykdo prievol\u0119 arba atsiranda CK 4.235 straipsnyje nustatytas pasibaigimo pagrindas; (vi) naujasis savininkas negali gintis vien tuo, kad jis pats neturi skolini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 kreditoriui. Taigi LAT jurisprudencija nuosekliai formuoja ai\u0161ki\u0105 doktrin\u0105: daikto sulaikymo teis\u0117, teis\u0117tai atsiradusi ir \u012fgyvendinta, yra su daiktu susieta absoliuti teis\u0117, kuri seka paskui daikt\u0105 ir galioja prie\u0161 kiekvien\u0105 jo savinink\u0105, kol n\u0117ra \u012fstatyme nustatyto jos pasibaigimo pagrindo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvos Respublikos civilin\u0117je teis\u0117je daikto sulaikymo teis\u0117 yra viena i\u0161 \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0173 savigynos form\u0173, kuri kartu atlieka ir prievoli\u0173 \u012fvykdymo u\u017etikrinimo funkcij\u0105. \u0160i teis\u0117 pasi\u017eymi daiktinei teisei b\u016bdingais bruo\u017eais \u2013 absoliutumu, ry\u0161iu su daiktu ir sekimu paskui daikt\u0105, tod\u0117l teis\u0117tai atsiradusi ir galiojanti sulaikymo teis\u0117 nei\u0161nyksta vien d\u0117l daikto savininko pasikeitimo. \u0160iame straipsnyje aptariamas daikto […]<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":5166,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-5165","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"yoast_head":"\n