2016 m.
Advokatų kontora sėkmingai apgynė klientą byloje, kurioje asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad neva pakliuvęs į eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino, t. y. buvo kaltinamas tuo, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Šioje byloje advokatai įrodė, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir pažeidimo sudėties, teismas bylą nutraukė.
Atstovauta gydymo įstaiga byloje, kurioje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Paciento artimieji ieškinyje teigė, kad gydymo įstaiga pažeidė teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, dėl ko pacientas mirė. Advokatai sėkmingai apgynė gydymo įstaigą ir įrodė, kad tarp gydymo įstaigos veiksmų ir paciento mirties nėra priežastinio ryšio.
Advokatas Arvydas Aranauskas vedė seminarą tema ,,Sutarčių tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų finansavimas bei kontrolė: perspektyvos ir teismų praktika“.
2015 m.
2015-09-30 Advokatų kontora, precedentinėje administracinėje byloje, kurią nagrinėjo LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atstovavo valstybinę instituciją ginče su ortopedijos technikos gamintoju dėl atsikaitymo už ortopedijos technines priemones ir sutarčių nuostatų aiškinimo. Išplėstinė teisėjų kolegija vertindama kiekvienos šalies veiksmus dėl nuostolių ortopedijos įmonei atsiradimo konstatavo:
– susiklosčiusi atsiskaitymo už ortopedijos techninių priemonių pagaminimą bei pritaikymą apdraustiesiems praktika (kai už pagamintas ortopedijos technines priemones buvo kompensuojama praėjus pakankamai reikšmingam laiko tarpui, t. y. nesilaikant Sutartimis nustatytų terminų, o einamojo laikotarpio PSDF biudžeto lėšos buvo skiriamos, be kita ko, įsiskolinimų mokėjimui) pareiškėjui, kaip nurodytoje srityje pakankamai ilgą laiką vykdžiusiam ekonominę veiklą subjektui, kuriam, be kita ko, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo standartai, turėjo suponuoti išvadą, jog lėšos ortopedijos techninėms priemonėms viršijamos.
– nepriteisdamas pareiškėjui palūkanų teismas akcentavo, jog galutiniai ir tikrieji ortopedijos techninių priemonių (jų pagaminimo ir pritaikymo paslaugų) gavėjai yra apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu asmenys. Nurodyti argumentai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog nurodyto pobūdžio sutartys vertintinos kaip patenkančios į išimtį, kai Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo netaikomas, numatytą šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte, o būtent – įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
2015-10-21 Advokatas Arvydas Aranauskas Klaipėdos apskrities advokatams ir advokatų padėjėjams vedė seminarą tema ,,Pacientų teisės į žalos sveikatai atlyginimą aktualijos”.
2015-08-26 Advokatų kontora pasirašė Teisinio atstovavimo ir konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią tapo teisiniu patarėju įgyvendinat Norvegijos finansinio mechanizmo (norway grants) lėšomis finansuojamą projektą ,,Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas”.
2015-08-26 Advokatas Arvydas Aranauskas LRT laidoje ,,Laba diena Lietuva“ davė interviu apie Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., susijusius su vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei retų ligų ir vaistų retoms ligoms gydyti kompensavimo teisiniu reglamentavimu.
2015-05-22 Advokatų kontora sėkmingai atstovavo rangos teisinių santykių byloje statybų bendrovę, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus teismo sprendimas už akių buvo įsiteisėjęs ir buvo suėjęs terminas jam peržiūrėti. Įstojus į bylą ir pateikus apeliaciją, byla buvo atnaujinta ir teismas bankroto administratoriaus nepagrįstai pateiktą ieškinį atmetė. Atnaujindamas bylos nagrinėjimą apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą asmens teisės į tinkamą teismą įgyvendinimo aspektu, yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y., kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, jam, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.
2015-04-02 Advokatas Arvydas Aranauskas vedė seminarą ,,Pacientų teisė į žalos sveikatai atlyginimą: teisiniai, praktiniai aspektai. Naujovės ir aktualijos 2015 m.“. Plačiau su seminaro programa galite susipažinta čia:http://www.avgo.lt/mokymai/pacientu-teise-i-zalos-sveikatai-atlyginima-teisiniai,-praktiniai-aspektai-naujoves-ir-aktualijos-2015-m–
2015-02-10 LVAT palikdamas galioti VAAT sprendimą patvirtino faktą, kad teritorinė ligonių kasa nepagrįstai nesudarė sutarties, dėl sveikatos priežiūros geriatrijos paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, su ligonine. LVAT be kita ko pažymėjo, Remiantis SDĮ 27 straipsniu skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinės ligonių kasos rėmimasis PSDT nutarime išdėstyta nuomone, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis ir kuri tėra nuomonė, teisėtai pirmosios instancijos teismo pripažintas nepagrįstu. Be to. bendro pobūdžio nuomonė tegali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 str. 2 d. 6 p.), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 str. 2 d.) – konkrečios sutarties sudarymo prielaida. Bet kuriuo atveju PSDT nuomonė negalėjo paneigti įstatymo nuostatų.
2014 metų sėkmingiausi projektai
Advokatas sėkmingai atstovavo polikliniką darbo byloje. Teismas konstatavo, kad poliklinikos veiksmai atleidžiant gydytoją odontologą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str.) buvo teisėti. Teisėjų kolegija pritarė poliklinikos atsiliepimo į apeliacinį skunda, argumentacijai, kad ieškovės atlikti veiksmai suponuoja galimybę žalai kilti ateityje, nes pirminis informacijos šaltinis, kuriuo remiasi gydytojas prieš teikdamas pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra paciento ambulatorinė kortelė. Taigi, medicininiuose dokumentuose klaidingai aprašyta paciento būklė gali lemti netinkamos gydymo taktikos parinkimą, medicininių metodų taikymą ar vaistų skyrimą pacientui, o netinkamas gydymas paciento sveikatai gali padaryti ir realios žalos ateityje.
Advokatai atstovavo klientą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, statybinės įrangos išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo byloje. Teismas konstatavo, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ginčo įranga egzistuoja natūroje, įrangos teisėtu valdytoju yra ieškovas; daiktų valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios; byloje nėra duomenų, kad ieškovą ir atsakovą sietų prievoliniai teisiniai santykiai; atsakovas daiktus valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), todėl pripažintina, kad egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas ieškovo reikalavimas išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Priteisdamas žalą ieškovo naudai teismas rėmėsi LAT praktika, nurodydamas, kad daikto sulaikymo teisė – tai savigynos priemonė, kuri turi būti įgyvendinta laikantis CK 1.139 str. įtvirtintų nuostatų, t. y. savigynai esant neteisėtai (įstatymo nenumatytais atvejais ar peržengus savigynos ribas) padaryta žala turi būti atlyginta. Nuostoliai atlyginami už laikotarpį, kai daiktų sulaikymo teise buvo naudotasi neteisėtai.
Advokatas sėkmingai apgynė neteisėtai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) nuteisto asmens interesus. Teisininkui pateikus kasacinį skundą byla buvo gražinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuteistajam išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad įsakymai dėl priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo yra svarbiausi dokumentai, kuriais fiksuojama darbo santykių pradžia ir pabaiga, todėl nepaneigus priėmimo į darbą fakto, nėra pagrindo išvadai, jog asmuo nedirbo. Tai, kad nerastas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nekvestionuoja įsakymo dėl priėmimo į darbą. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, jie arba negali pasakyti ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje, arba kategoriškai tvirtina, kad ligoninėje jis dirbo ( J. D. B., D. M. T. ). Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis ligoninėje dirbo. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė dėl netikro dokumento pagaminimo, todėl lieka neįrodyta ir kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., t. y. kad jis tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, pagamintą netikrą dokumentą pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančias išmokas, kurios jam buvo nepagrįstai sumokėtos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo )(LAT nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ). Gi teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, byloje nebuvo surinkta.
Advokatų kontora sėkmingai atstovavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietę dėl daugiau kaip 80 ha žemės sklypų paveldėjimo priėmimo, pratęsiant palikimo priėmimo terminą, byloje, taip pat atliekant visas teisines procedūras, susijusias su juridinių faktų registravimu valstybinėse institucijose JAV ir Lietuvos Respublikoje.
Laimėta administracinė byla prieš teritorinę ligonių kasą dėl atsisakymo sudaryti sutartį su ligonine dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Administracinis teismas konstatavo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnyje reguliuojami santykiai, susiję su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, o ne su sutarčių sudarymu, kaip nurodė atsakovė, todėl skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinė ligonių kasa ginčijamame sprendime vadovavosi Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarime išdėstyta nuomone. Kaip jau minėta, pagal SDĮ 26 straipsnio 2 dalį prieš sudarant sutartis ir jų papildymus turi būti atsižvelgta į PSDT ir VLK nuomones. Nuomonė, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis, nėra tinkama nuomonė. Be to, bendro pobūdžio nuomonė gali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 straipsnio 2 dalis) – konkrečios sutarties sudarymo prielaida, tačiau imperatyviai neįpareigojanti tik ja vadovautis. Bet kuriuo atveju Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonė negali paneigti įstatymo nuostatų. Įvertinus šią teisės normą bei kitas SDĮ nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad TLK sprendime nurodyti atsisakymo papildyti sutartį motyvai nėra pagrįsti Sveikatos draudimo įstatymu. Sprendime nurodytas pagrindas, jog 2013 m. PSDF biudžete nenumatytos lėšos sveikatos priežiūros plėtrai, nėra numatytas nei minėtame Sveikatos draudimo įstatyme, nei kituose įstatymuose.
2013 metai
Advokatas sėkmingai atstovavo polikliniką darbo byloje. Teismas konstatavo, kad poliklinikos veiksmai atleidžiant gydytoją odontologą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str.) buvo teisėti. Teisėjų kolegija pritarė poliklinikos atsiliepimo į apeliacinį skunda, argumentacijai, kad ieškovės atlikti veiksmai suponuoja galimybę žalai kilti ateityje, nes pirminis informacijos šaltinis, kuriuo remiasi gydytojas prieš teikdamas pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra paciento ambulatorinė kortelė. Taigi, medicininiuose dokumentuose klaidingai aprašyta paciento būklė gali lemti netinkamos gydymo taktikos parinkimą, medicininių metodų taikymą ar vaistų skyrimą pacientui, o netinkamas gydymas paciento sveikatai gali padaryti ir realios žalos ateityje.
Advokatai atstovavo klientą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, statybinės įrangos išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo byloje. Teismas konstatavo, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ginčo įranga egzistuoja natūroje, įrangos teisėtu valdytoju yra ieškovas; daiktų valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios; byloje nėra duomenų, kad ieškovą ir atsakovą sietų prievoliniai teisiniai santykiai; atsakovas daiktus valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), todėl pripažintina, kad egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas ieškovo reikalavimas išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Priteisdamas žalą ieškovo naudai teismas rėmėsi LAT praktika, nurodydamas, kad daikto sulaikymo teisė – tai savigynos priemonė, kuri turi būti įgyvendinta laikantis CK 1.139 str. įtvirtintų nuostatų, t. y. savigynai esant neteisėtai (įstatymo nenumatytais atvejais ar peržengus savigynos ribas) padaryta žala turi būti atlyginta. Nuostoliai atlyginami už laikotarpį, kai daiktų sulaikymo teise buvo naudotasi neteisėtai.
Advokatas sėkmingai apgynė neteisėtai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) nuteisto asmens interesus. Teisininkui pateikus kasacinį skundą byla buvo gražinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuteistajam išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad įsakymai dėl priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo yra svarbiausi dokumentai, kuriais fiksuojama darbo santykių pradžia ir pabaiga, todėl nepaneigus priėmimo į darbą fakto, nėra pagrindo išvadai, jog asmuo nedirbo. Tai, kad nerastas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nekvestionuoja įsakymo dėl priėmimo į darbą. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, jie arba negali pasakyti ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje, arba kategoriškai tvirtina, kad ligoninėje jis dirbo ( J. D. B., D. M. T. ). Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis ligoninėje dirbo. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė dėl netikro dokumento pagaminimo, todėl lieka neįrodyta ir kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., t. y. kad jis tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, pagamintą netikrą dokumentą pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančias išmokas, kurios jam buvo nepagrįstai sumokėtos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo )(LAT nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ). Gi teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, byloje nebuvo surinkta.
Advokatų kontora sėkmingai atstovavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietę dėl daugiau kaip 80 ha žemės sklypų paveldėjimo priėmimo, pratęsiant palikimo priėmimo terminą, byloje, taip pat atliekant visas teisines procedūras, susijusias su juridinių faktų registravimu valstybinėse institucijose JAV ir Lietuvos Respublikoje.
Laimėta administracinė byla prieš teritorinę ligonių kasą dėl atsisakymo sudaryti sutartį su ligonine dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Administracinis teismas konstatavo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnyje reguliuojami santykiai, susiję su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, o ne su sutarčių sudarymu, kaip nurodė atsakovė, todėl skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinė ligonių kasa ginčijamame sprendime vadovavosi Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarime išdėstyta nuomone. Kaip jau minėta, pagal SDĮ 26 straipsnio 2 dalį prieš sudarant sutartis ir jų papildymus turi būti atsižvelgta į PSDT ir VLK nuomones. Nuomonė, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis, nėra tinkama nuomonė. Be to, bendro pobūdžio nuomonė gali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 straipsnio 2 dalis) – konkrečios sutarties sudarymo prielaida, tačiau imperatyviai neįpareigojanti tik ja vadovautis. Bet kuriuo atveju Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonė negali paneigti įstatymo nuostatų. Įvertinus šią teisės normą bei kitas SDĮ nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad TLK sprendime nurodyti atsisakymo papildyti sutartį motyvai nėra pagrįsti Sveikatos draudimo įstatymu. Sprendime nurodytas pagrindas, jog 2013 m. PSDF biudžete nenumatytos lėšos sveikatos priežiūros plėtrai, nėra numatytas nei minėtame Sveikatos draudimo įstatyme, nei kituose įstatymuose.