Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 sprendė klausimą dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Įmonės darbuotojas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, jame buvęs mažametis keleivis žuvo, o kiti automobiliu važiavę asmenys sunkiai sužaloti. Civiline atsakove byloje pripažinta įmonė, kuriai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis (įmonės darbuotojas). Žemesnės instancijos teismai iš įmonės priteisė žuvusio mažamečio tėvams kiekvienam po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitiems įvykio metu nukentėjusiems asmenims – po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovė (darbdavys) kasaciniu skundu teigė, kad teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą, transporto priemonių valdytojų nustatymą eismo įvykio metu, civilinę atsakomybę bei neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės vertinimu, teismai nepagrįstai nustatė, jog atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytoja, ir dėl to nepagrįstai pripažino ją civiline atsakove bei priteisė iš jos atlyginti neturtinę žalą.
Remiantis įstatyminiu reglamentavimu didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose ir civilinėse bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Nagrinėtu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių nagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta. Nesant minėtų aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258/2012).
Kasacinis teismas nurodė, kad darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Pažymėjo, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018, 2K-113-628/2020).
Kasacinis teismas nematė pagrindų byloje priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiams mažinti, vertino, kad neturtinės žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Byloje buvo įvertinta, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, dėl staigios ir netikėtos mažamečio mirties eismo įvykio metu visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai, kad didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusio mažamečio tėvai, su vaiku juos siejo glaudus ryšys, kiti automobilio keleiviai taip pat buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus, yra likusios pasekmės, dėl kurių jie išgyvena iki šiol. Teismai, spręsdami neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgė ir į atsakovo materialinę padėtį, t. y. kad atsakovė yra įmonė, kurios veiklos rezultatai yra geri.
