Nutarėte pasinaudoti ginčo sprendimu Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ir gavote jums nepalankų sprendimą? Tuomet verta susipažinti su aktualia Kasacinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2025.
VTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.
Kasacinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl VTAĮ 20 straipsnio nuostatos taikymo, yra nurodęs, kad VTAĮ suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 23 punktas). Taigi, VTAĮ įtvirtina neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką.
VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: 1) sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus arba 3) atmesti vartotojo reikalavimus.
LAT nurodė, kad VVTAT sprendimo teisinė galia atskleista VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas nurodė, kad pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, sprendimo privalomumas bei vykdytinumas nepriklauso nuo VVTAT sprendimo rezultato. Todėl laikytina, kad privalomumo savybę VVTAT priimtas sprendimas įgyja nepriklausomai nuo to, ar vartotojo reikalavimas yra atmestas ar patenkinamas. Taigi, bet kuris VVTAT sprendimas dėl ginčo esmės, nurodytas VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje, laikytinas VVTAT sprendimu VTAĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tuo atveju, jeigu vartotojo skundas yra atmetamas, VVTAT sprendimas netampa privalomas, ne tik prieštarautų VTAĮ 28 straipsnio 1 daliai, kuri, kaip minėta, nenustato jokių išimčių priklausomai nuo sprendimo rezultato, bet ir sukurtų nepateisinamą teisinio neapibrėžtumo situaciją, ypač jei dalis reikalavimo būtų patenkinta, o dalis – atmesta: šalys negalėtų aiškiai žinoti, ar ir kada sprendimas įgijo privalomąją galią, ir tai savo ruožtu lemtų papildomus ginčus dėl termino taikymo ar netaikymo bei teisių įgyvendinimo užvilkinimą.
Teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad VVTAT sprendimas įgyja privalomumo savybę, nepriklausomai ir nuo to, ar jį reikia vykdyti, ar ne, nes jis savaime sukelia teisinį efektą, kadangi privalomumo ir vykdytinumo savybės VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra išskirtos kaip atskiros. Tad nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad sprendimas netampa privalomas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis, jeigu jis yra jo nereikia vykdyti.
Teisėjų kolegija nurodė, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka taip pat yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, o šiame straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas ir jo neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo, bet lemia teisės atlikti procesinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė perkelti iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą į teismą po to, kai jis buvo išnagrinėtas VVTAT nutarimu, pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau jums visada išlieka galimybė prašyti atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, tačiau tą turite pagrįsti objektyvios aplinkybėmis, dėl kurių negalėjote kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą.
