Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra priėmęs sprendimą byloje, kurioje ūkininkė buvo kaltinama dėl to, kad iš jos ganyklos pabėgęs agresyvus jautis mirtinai sužalojo kaimyną.
Ūkininkė laikė galvijus – jautį ir dešimt telyčių elektriniu aptvaru aptvertoje ganykloje, tačiau per nutrauktą elektrinį aptvarą gyvuliai išėjo į gretimą valdą ir vienas iš jų, agresyvus jautis, užpuolė bei mirtinai sužalojo kaimyną.
Pirmos instancijos teismas ūkininkę pripažino kalta pagal BK 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles) ir paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 2 metams. Teismas nukentėjusiesiems priteisė žalos atlyginimą (mirusiojo sūnui – 20 000 Eur neturtinės žalos).
Apeliacinės instancijos teismas nuteistąją išteisino nenustatęs pakankamo priežastinio ryšio tarp ūkininkės veikos ir kito žmogaus mirties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ūkininkės veika visgi yra priskirtina tiesioginei priežastinei įvykių grandinei: ji žinojo apie jaučio agresyvumą, žinojo apie elektrinio aptvaro nepakankamumą (galvijai jau buvo ištrūkę), nesiėmė jokių papildomų priemonių, jautis pabėgo ir nužudė žmogų.
Kasacinis teismas, konstatavęs, kad Gyvūnų apsaugos įstatymo ir savivaldybės taisyklių reikalavimai iš tiesų nėra specialios elgesio saugumo taisyklės BK 132 str. 3 d. prasme – jos per bendro pobūdžio, nenurodo konkrečių priemonių, perkvalifikavo ūkininkės veiką pagal BK 132 str. 1 d. (neatsargus gyvybės atėmimas be specialių taisyklių pažeidimo), paliko pirmosios instancijos teismo priteistą žalos atlyginimą ir paskyrė 60 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams.
Kasacinio teismo išaiškinimas dėl ūkininkų atsakomybės:
Rūpestingas gyvūnų savininkas privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių gyvūnų elgesiui kontroliuoti. Kai žinoma apie gyvūno agresyvumą ir apie naudojamos priemonės (elektrinio aptvaro) nepakankamumą, o rizika vis tiek nešalinama – kaltė neabejotina, neatsargios formos (nusikalstamas nerūpestingumas).
Parengta pagal: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026-02-17 nutartį Nr. 2K-12-788/2026.
