News - 2025.02.13
News - 2025.02.13

Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas: kodėl neverta rizikuoti

Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas yra rimtas nusikaltimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) turi griežtų teisinių pasekmių.

Už šį nusikaltimą atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas bendrai – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti. Kitaip tariant – atsisakęs atlikti patikrinimą, vairuotojas iš esmės prisipažįsta, kad buvo neblaivus!

Sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą numatytą – areštas, bauda, laisvės atėmimas iki 1 metų. Taip pat , vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui, kas, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių – darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymas ir t. t.

Vienoje šviežiausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarčių, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą, vairuotojas įrodinėjo, jog baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą tikrintis neblaivumą jam negali kilti, kadangi policijos pareigūnai, patirtinimo metu pažeidė neblaivumo tikrinimo procedūrą –  neatliko visų numatytų vairuotojo bendros būklės įvertinimo veiksmų (ėjimo tiesia linija, galėjimo pataikyti pirštu į nosies galą), ir, anot vairuotojo, dėl to negalėjo nustatyti asmens neblaivumo požymių.

Tačiau LAT, atmesdamas vairuotojo kasacinį skundą, nurodė kelias svarbias taisykles, sprendžiant, ko policijos pareigūnai turi (ir neturi imtis), tikrindami neblaivumu įtariamą vairuotoją:

  • nėra baigtinio sąrašo procedūrų, kurias privalomai turi atlikti pareigūnai, norintys įsitikinti vairuotojo neblaivumu;
  • neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių;
  • nebūtina atlikti visų įmanomų veiksmų, kurie gali būti atliekami siekiant įsitikinti neblaivumu;
  • nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Svarbu žinoti ir tai, kad asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą nei ir jam reikalaujant. Neblaivumas gydymo įstaigoje yra tikrinamas tik nesutinkant su atliktos alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo patikros rezultatais. Vairuotojo sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas, taigi tokiu atveju teisės aktai nenustato įpareigojimo atsisakiusį tikrintis neblaivumą asmenį pristatyti atlikti medicininės apžiūros.

Neblaivumo patikrinimo vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui. Būkime atsakingi už savo veiksmus ir prisiminkime, kad taisyklių laikymasis priklauso nuo mūsų valios, o vairavimas neblaiviam gali turėti rimtų pasekmių.