Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą.
Galimybė nustatyti servitutą dažnai pasitelkiama sprendžiant nesutarimus tarp kaimynų, bei užtikrinant nekilnojamojo turto prieinamumą. Pavyzdžiui, Jums priklauso žemės sklypas, bet jis jokiu kitu būdu negali būti pasiekiamas, tik kaip per kaimynui priklausantį žemės sklypą. Tokiu atveju, Jums yra reikalingas kelio servitutas per kaimynui priklausantį žemės sklypą.
Servituto esmė:
Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji sukuria teisę naudotis svetimu daiktu arba apriboja savininko teisę jį naudoti;
Tikslas – užtikrinti viešpataujančiojo daikto (pavyzdžiui, namo ar sklypo) tinkamą naudojimą. Tam gali būti apribojama tarnaujančiojo daikto savininko teisė (pvz., suteikiant teisė kitiems asmenims naudotis privačiu keliu).
Kada servitutas nustatomas?
Sutarimu: Idealus sprendimas – dėl servituto susitarti draugiškai. Tokiu atveju, tarp susitarančių asmenų sudaroma notaro patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo.
Teismo sprendimu: Servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tada, kai nėra kito objektyvaus būdo naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį. Servituto nustatymas turi būti proporcingas ir pagrįstas – tai ne patogumas, o būtinybė.
Pagrindiniai principai:
Servituto atlygintinumas: servitutas gali būti ir atlygintinis, ir neatlygintinis. Esant sutarimui, šalys gali sutarti dėl neatlygintinio servituto, tačiau ginčui persikėlus į teismą, teismų praktika reikalauja nustatyti protingą atlyginimo dydį savininkui, kurio teisės bus suvaržomos nustatant servitutą.
Būtinybė įrodyti poreikį servitutui: asmuo, siekiantis, kad servitutas būtų nustatytas, turi įrodyti, kad be jo daikto naudojimas taptų neproporcingai sudėtingas ar brangus.
Pusiausvyra: Teismas privalo rasti balansą tarp abiejų savininkų interesų – kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita.
Registravimas: Tai registruotina daiktinė teise. Asmuo, norintis įregistruoti servituto teisę į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, Registrų centro padalinyje turi pateikti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius servituto teisės atsiradimą, notaro patvirtintą sutartį dėl servituto teisės nustatymo žemės sklypui (ar jo daliai) ir žemės sklypo planą, arba teismo sprendimą.
Jei susiduriate su servituto klausimais, pasitarkite su teisininkais, kad rastumėte geriausią sprendimą Jūsų situacijai.
