Daugeliui yra gerai žinoma jog palikimas gali būti priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. palikėjo mirties, kreipiantis į notarą. Tačiau šiuolaikinės emigracijos rodikliams vis dar siekiant aukštumas, praktikoje neretai susiduriama su situacija, kuomet uždarbiauti į užsienio valstybę išvykę artimieji atitolsta nuo savo vienišų giminaičių ir tik po tam tikro laiko (praleidę 3 mėnesių terminą) sužino, jog pastarieji mirė ir jiems buvo atsiradusi teisė priimti palikimą, kuria nepasinaudojo.
Paveldėjimas yra grindžiamas –šeimos paveldėjimo principu-, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtas turi būti paveldimas giminaičių, o palikimo perėjimas valstybei gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. Todėl įstatymas ne tik nustato specialų 3 mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, egzistuoja galimybė tokiems įpėdiniams kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir taip tinkamai įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vieninteliai esantys ar gyvi likę įpėdiniai nepriima palikimo yra paprasčiausias nežinojimas apie artimojo mirtį. Tokia situacija dažniausiai, kaip minėta, susiklosto tada, kai įpėdinis gyvena užsienio valstybėje, o jo santykiai su artimaisiais yra atšalę ar nutrūkę.
Svarbu pastebėti, kad įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą.
Teismų praktikoje, sprendžiant bylas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, pasitaiko atvejų, jog teismai atmeta prašymus atnaujinti terminą palikimui priimti nurodydami, kad nepaisant to, jog įpėdinis yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, jis privalo visą laiką aktyviai domėtis palikėju, jo sveikata ir pan., o jei tokių pareigų nesilaiko, tai yra pakankama priežastis netenkinti prašymo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Suprask, nesidomėjai, nesirūpinai artimuoju, tad neturi teisės reikšti jokių reikalavimų į jo turtą.
Vis dėl to, vienodą teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis vienoje savo naujausių nutarčių nurodė, kad bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga, todėl nesidomėjimas palikėjo gyvenimu negali turėti esminės reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Kadangi jokiame įstatyme nerasime įpėdinio pareigos „intensyviau bendrauti“ su palikėju, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, bendravimas ar nebendravimas su palikėju gali būti vertinamas tik moralės požiūriu, o ne pagrindu atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo. Kitais žodžiais tariant, net jei praleidote terminą palikimui priimti bei jūsų palikėju nesiejo artimi ryšiai, ši aplinkybė teisme negali būti laikoma pakankama neatnaujinant praleisto termino.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismai dažniau tenkina įpėdinių prašymus atnaujinti praleistą terminą tais atvejais, kai terminas yra praleistas nežymiai, pvz., vieną ar du mėnesius, o ne keletą metų. Svarbiomis priežastimis dėl termino praleidimo teismas gali pripažinti tokias aplinkybes kaip liga, sutrukdžiusi įgyvendinti teisę į palikimą, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose ir kt.
Jei turite klausimų, susijusių su paveldėjimo santykiais ar norite pasitarti, susisiekite su mumis profesionalios konsultacijos.
Šaltinis: 2023 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023.
