Ar visais atvejais neturtinė žala yra atlyginama?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-131-1120/2023 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, įvykus nedideliam viešosios tvarkos sutrikdymui, aiškinimo ir taikymo. Minėta nutartis yra reikšminga asmenims įsivertinti, ar visais atvejais tikslinga kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas prisiteisti neturtinės žalos, patirtos dėl automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio apsižodžiavimo, atlyginimą. Ieškovas įrodinėjo, kad per konfliktą jis atsakovų buvo tyčia iškeiktas ir įžeistas, dėl to patyrė emocinį stresą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinį, nurodydami, kad nėra pagrindo ginti ieškovo garbę ir orumą, kadangi jokie duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nebuvo paskleisti, t. y. byloje nebuvo duomenų, jog požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje per konfliktą buvo trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šia išvada, tačiau nurodė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo atveju ieškovui suteikia ANK 664 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovų administracinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. rugpjūčio 30 d., o ANK 664 straipsnio 3 dalis įsigaliojo tik 2022 m. sausio 1 d., todėl kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto principo lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) pažeidimo pripažintas pagrįstu. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo situacijai pritaikė ANK 664 straipsnio 3 dalį ir šios normos pagrindu priteisė ieškovui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog įstatymų leidėjas nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. papildyti ANK 664 straipsnio 3 dalimi, expressis verbis (tiesiogiai) nustatančia teisę į neturtinės žalos atlyginimą administracinio nusižengimo atveju, ir susiejo šį atlyginimą su specialia procedūra, patvirtina išvadą, kad, įstatymų leidėjo požiūriu, tokia teisė vien iš ANK 578 straipsnio nekilo.
Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas turi iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies kildinamą teisę ir pareigą įstatymu įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo pagrindus. Teisėjų kolegija, remdamasi konstitucine žalos atlyginimo samprata, išaiškino, kad išimtiniais atvejais neturtinė žala gali būti atlyginama ir nesant įstatymo normos, tiesiogiai taikant Konstituciją ar tarptautinius teisės aktus, iš kurių kyla Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dėl esminių žmogaus teisių apsaugos, tačiau ši išimtis taikytina tik tuo atveju, jei žala kilo dėl esminių Konstitucijoje ar tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų žmogaus teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).
Civilinėje byloje Nr. e3k-3-131-1120/2023, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo pažeista Konstitucijos saugoma ieškovo teisė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo neturtinės žalos atlyginimo įstatymo pagrindu principo. Kasacinis teismas įvertino tai, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, t. y. dar iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. kilusio konflikto šalys nesutarė – atsakovai kaltino ieškovą subraižius atsakovės motociklą, o ieškovas kaltino atsakovus neteisėtai naudojant elektros energiją. Byloje buvo nustatyta, kad tarp šalių vyrauja nepagarbus elgesys, įžeidimai, nevengiama stumdymosi. Nustatyta, kad atsakovai, bendraudami su ieškovu, vartoja necenzūrinę leksiką, tačiau šie veiksmai, kasacinio teismo vertinimu, nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, kadangi jų nematė ir negirdėjo tretieji asmenys, konflikto medžiaga nebuvo išplatinta tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas darė išvadą, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovas galimai patyrė neigiamų emocijų, tačiau vien neigiamų emocijų patyrimas nesudaro išimtinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą remiantis tiesiogiai Konstitucija, nesant įstatymu įtvirtintos specialios tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo teisės.
