News - 2020.10.29
News - 2020.10.29

Ar saviraiškos laisvės turinys gali būti tik hipotetinis?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėždamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas saviraiškos laisvę ir žmogaus teisę į garbę ir orumą, yra akcentavęs, kad šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios paskleidimo atveju, šio principo užtikrinimui itin didelę reikšmę turi tinkamas asmens turimų įsitikinimų ir informacijos išraiškos įvertinimas teisine prasme. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė, netinkamas jos įgyvendinimas, laikytinas nusikalstama veika asmens garbei ir orumui – šmeižimu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas, tai padaręs asmuo suvokia šios informacijos neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį ir nori, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Visgi, kaip turėtų būti vertinamas asmens elgesys, kuomet pastarasis paskleidžia klaidingą negatyvią, kompromituojančią žinią apie kitą žmogų, tačiau tai padaro vadovaudamasis visuomenės informavimo priemone, pvz. konkrečia publikacija?

Neseniai Kasacinio teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje, išaiškinta, kad tokiu atveju labai svarbu tinkamai suvokti publikacijos prasmę: kai joje pateikiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, laikoma, kad asmuo, vertindamas viešai publikuojamuose straipsniuose pateiktus faktus, sąžiningai klydo (buvo suklaidintas) dėl publikacijose pateikiamų faktų teisingumo, taigi tokiu atveju asmuo gali būti išteisinamas. Kita vertus, asmens elgesys bus įvertintas kaip nusikalstamas, jei publikacijai būdingas prielaidomis grindžiamas turinys, tačiau asmuo selektyviai atrenka publikacijoje pateiktas labiau negatyvias frazes, bendro pobūdžio prielaidas pateikia kaip žinią, t. y. kaip faktą.

Kaip matyti, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe. Visgi demokratinėje visuomenėje nevisiškai tikslios informacijos paskleidimas yra toleruotinas, tačiau tik tokiais atvejais, kai asmuo tai padaro sąžiningai klysdamas ir nepiktnaudžiaudamas teise reikšti savo nuomonę.

Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-697/2020.