Sukurti ir įsirengti namus savo rankomis – dažnam iš mūsų yra didžiulė svajonė ir asmeninis pasiekimas. Kai statomės sau, investuojame tai, ką galime, kiek sugebame, o vėliau, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, šį turtą parduodame su geriausiais ketinimais ir ramia sąžine. Visgi teisinėje praktikoje itin dažna situacija, kai po kurio laiko pirkėjas naujuose namuose atranda defektų ir buvusiam šeimininkui atsiunčia solidžią pretenziją. Pardavėjui tai tampa tikru šoku, mat jis statė sau, jokių blogų kėslų neturėjo ir buvo šventai įsitikinęs, kad viską atliko kokybiškai.
Lietuvos teismų praktika ir galiojantis reguliavimas numato, kad pardavėjas, parduodantis paties „ūkio būdu“ statytą statinį, prisiima riziką, taigi ir griežtąją atsakomybę už jo kokybės trūkumus ir jam iš esmės taikomi tokie patys garantiniai įsipareigojimai bei terminai kaip ir profesionaliam rangovui.
Statybos įstatymas numato aiškią taisyklę – statytojas, vykdantis statybą ūkio būdu, prisiima ir statinio rangovo pareigas: jis privalo užtikrinti, kad statinys atitiktų normatyvinius statybos dokumentus, jam taikomi CK 6.698 straipsnio garantiniai terminai: 5 metai bendriesiems defektams, 10 metų paslėptiems statinio elementams ir 20 metų tyčia paslėptiems defektams. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo statybos užbaigimo dienos.
Pagal Civilinį kodeksą (CK), pardavėjas privalo garantuoti parduodamo daikto kokybę. Ši atsakomybė teismų praktikoje vertinama kaip griežtoji – pardavėjas už netinkamą kokybę atsako be kaltės. Kilus ginčui teisme, pirkėjui pakanka įrodyti patį trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus.
Jei pirkėjas įsigyja nekokybišką daiktą, kurio trūkumai nebuvo aptarti, jis turi teisę reikalauti:
- Pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu;
- Sumažinti pirkimo kainą;
- Neatlygintinai per protingą terminą pašalinti trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;
- Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (esminio pažeidimo atveju).
Visgi teismų praktikoje nurodyta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Mūsų profesionalūs teisininkai padės jums:
- Iš anksto aptarti ir sutartyje aiškiai įvardyti visus žinomus objekto trūkumus, statybos būdą ir šalių atsakomybės ribas.
- Sumažinti teisminių ginčų riziką ateityje, užtikrinant, kad abi šalys vienodai supranta prisiimamus garantinius įsipareigojimus.
- Teisiškai teisingai suformuluoti sutarties sąlygas, kurios apsaugotų jus nuo netikėtų finansinių nuostolių ar ilgai trunkančių ginčų sprendimo procesų.
