Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Teismas yra pabrėžęs, kad dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas.
Kasacinis teismas aiškindamas, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai yra pabrėžęs, kad didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris).
Taip pat teismas akcentuodamas ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, yra nurodęs, kad netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas bei konstatavęs, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas.
Nepaisant teisės į gyvybę absoliutumo, neturtinės žalos atlyginimo artimojo netekimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, visgi teismas turi pareigą nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vienoje iš kasacinės instancijos bylų, teismas, atsižvelgdamas į tėvų ir jų vienintelės pilnametės dukters glaudų tarpusavio ryšį, nusprendė, kad dėl dukters mirties tėvams priteistas po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas.
Kitoje byloje, ieškovei dėl jos sunkaus sveikatos sutrikdymo, motinos ir sutuoktinio netekimo vieno eismo įvykio metu teismas teisinga kompensacija laikė 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Sutuoktinio netekties ir vaikų tėvo netekties atveju jų ankstyvajame amžiuje, teismas konstatavo, kad teismai tinkamai individualizavo ir pagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį mirusiojo sutuoktinei ir jo dviem nepilnamečiams vaikams priteisdami po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dar kitoje byloje, sūnaus ir gyvenimo draugo (faktinio sutuoktinio) netekties atveju kasacinis teismas konstatavo, kad teismo nustatyti mirusiojo tėvams po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, gyvenimo draugei 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra teisingi.
Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis bei, kad esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis, visgi taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aptariamu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, kaip į vieną iš kriterijų atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o nukrypimai galimi tik esant faktiniams bylos ypatumams.
Šaltiniai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019;
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019;
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020;
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020.
