Atstovaujame klientą (ieškovą) byloje, kurioje atsakovui reiškiamas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas, būdamas Lietuvoje, duodamas interviu žurnalistams, pažemino ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo duotas interviu buvo patalpintas Youtube platformoje, o tai reiškia, kad atsakovo apie ieškovą žeminantys garbę ir orumą teiginiai buvo paskleisti tretiesiems asmenims (itin plačiam asmenų ratui).
Nors atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, ieškovas, remdamasis tarptautine sutartimi, teikė ieškinį Lietuvos Respublikos teismui remdamasis tuo, jog tarp Lietuvos ir atsakovo šalies, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, sudarytoje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių yra nuostata, kuri nurodo, jog prievolė atlyginti žalą nustatomą pagal tos šalies įstatymus, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą.
Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nes nors atsakovas ieškovo garbę ir orumą žeminantį interviu davė Lietuvos Respublikos teritorijoje, vis dėl to atsakovas kalbėjo rusų kalbą ir patį interviu davė ne Lietuvos, o užsienio televizijai. Iš to teismas darė išvadą, jog negalima spręsti, kad ieškovui žala atsirado Lietuvoje, nes šis reportažas buvo paruoštas ne Lietuvos Respublikos gyventojams, o rusakalbiai auditorijai gyvenančiai Rusijoje ir/ar Ukrainoje.
Gindami klientą teikėme atskirąjį skundą, o aukštesnės instancijos teismas, tenkindamas mūsų atskirąjį skundą, panaikino pirmos instancijos teismo nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Aukštesnės instancijos teismas, tenkindamas mūsų atskirąjį skundą, pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino galimai neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba žalos atsiradimo vietą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašai (interviu) buvo patalpinti Youtube platformoje, prieinamoje iš bet kurios pasaulio vietos, todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiai auditorijai vaizdo įrašas buvo skirtas. Galiausiai teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog vaizdo įrašas buvo rengiamas ne Lietuvos televizijai, buvo duotas rusų kalba nėra reikšmingos sprendžiant dėl žalos kilimo vietos, kuri lemia bylos teismingumą. Teismas nurodė, jog atsakovo interviu duotas Lietuvoje, be to, duomenys laikomi paskleistais tada, kai juos sužino bent vienas pašalinis asmuo, o iš su ieškiniu bei atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad tokie duomenys tapo žinomi ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims, todėl yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad galimai neteisėti veiksmai ir žalos atsiradimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje.
